daugybę banginių. Prasidėjo rungtynės banginiams gaudyti. įkurta rusų-anglų prekybos bendrovė bandė paimti i savo rankas tos medžioklės monopolį. 1614 sutartimi Špicbergeno vandenys padalinti tarp keleto valstybių. Banginių medžioklė labiausiai išaugo XVIII a. XIX a. pradžioje banginiai ten buvo jiau beveik visiškai išnaikint! Kartu su banginių medžiotojų laivais vykdavo ir mokslinės ekspedicijos. 1764 čičagovo vadovaujama, 1806 Scores-by, 1827 Parry, 1861—1874 Torellio, Nor-denskjoldo, 1882—1898 Niathorsto, 1889 Andersono, 1889—1901 De Geero, 1924 Hager-mano ir kt. Nuo ,1900 norvegų Isachseno, Staxrudo ir kt. ekspedicijos. Špicbergenas turi didžiulių mineralinių turtų — akmens anglies ir kt. Nuo 1924 Špicbergenas priklauso Norvegijai.
Rusijai priklauso: Kalguevas, Vaigačas, Naujoji žemė, Nanseno (buv. Prano Juozapo) žemė, Naujojo Sibiro salos ir Vran-gslio sala. Pirmieji gyventojai Naujojon žemėn pateko XVI ir XVIII a. Tai buvo politiniai pabėgėliai iš Rusijos, kurie tačiau visi ten žuvo. 1894 ten buvo įkurdinti klajokliai samojedai. F. Nanseno žemė, 19.700 km2, beveik visa apledėjusi, bet šiaurinėje Princo Rudolfo žemėja 1932 įst metereologinė stotis, šią salą 1873 atrado austrų-vengrų Payero ir Weyprechto ekspedicija. 1894—1897 ją tyrinėjo F. Jack-son, kurį 1896 ten užtiko F. Nansen. 1899 dirbo čia Stella Polaire ekspedicija. Apie 500 km į r. nuo Nanseno žemės yra šiaurės žemė, kurią sudaro 4 dideiės ir kelios mažos salos. Ją ištyrė 1931 — 1932 Ušakovo ekspedicija. Apie 100 km į r. nuo šiaurės žemės yra 'Naujojo Sibiro salos 28.000 km2 ploto. Į šiaurę nuo jo yra De Long salynas apie 6000 km2 ploto. Didžiausioji jo sala Benneto žemė — ligi 460 m aukštumo plokštakalnė. Nuo kontinento Longo sąsiauriu atskirta 4680 km2 ploto Vrangelio sala. Į rytus nuo jos Heraldo sala. A. didžiausias žemynas Grenlandija 2.142.000 km2. 86% po ledu. Gausu fiordų. Tai yra per 2000 m aukščio plokštakalnė. Aukščiausioji vieta Petermano viršūnė 2941 m. Saloje randama rudosios anglies, vario, grafito, kriolito (aliuminio molio) ir kt. Gyventojų a. 15.000, iš kurių a. 300 europiečiai. Žmonėms gyventi tinka 88.100 km2. Nuo 1922 visa Grenlandija priklauso Danijai. Prieš tai ji valdė tik vak. pakraščius ir pietinę rytų pakraščio dalį.
A. tyrinėjimas. Seniausią žinią apie šiaurę duoda graikų keliautojas Py-theas, 330 pr. Kr. aplankęs Islandiją, jo pavadintą Ultima Tule. IX a. norvegas Other apiplaukęs Skandinaviją, pasiekė Baltąją jūrą. 982 islandas Erikas Raudonasis aptiko Grenlandiją ir ją iš dalies kolonizavo. XII a. tm buvo ta. 4000 gyv. Nuo XV a. pabaigos stengiamasi apiplaukti Ameriką iš šiaurės. Pirmasis tai mėgino J. Cabot, paskiau jo sūnus Sebastian Cabot, Frobisher, Davls, Hudson, Baffin ir kt. XVI a. olandų jūrininkai atrado Špicbergeną, Naująją žemę, Meškų salą. W. Ba-rents pirmas peržiemojo arktinėje srityje ir 1607 ten žuvo nuo skorbuto. 1728 Be-ring aptiko vad. Beringo sąsmauką. 1845 Franklino ekspedicija Erebus ir Terror laivais mėgino apiplaukti šiaurės Ameriką, bet antrą žiemą ledai juos surakino, ir dar po vienerių metų visi tos ekspedicijos dalyviai mirė badu. Jų gelbėti vyko net 40 ekspedicijų. 1903—1906 R. Amund-sen Gjoa laivu pirmas apiplaukė š. Ame-ką. Bevelk tuo pačiu laiku Sverdrup atrado daug š. Amerikos salų. Mikelsen ilgus metus tyrinėjo Grenlandiją. 1906 —1908 daug tyrinėjimų A. padarė Stefenson. 1878—1879 E. Nordenskjold Vegos laivu apiplaukė š. Aziją. 1893—1896 F. Nansisyio ekspedicija laivu Fram išsprendė pagrindinius arktinių vandenų klausimus. 1909, po 20 metų pastangų, šiaurės ašigalį pirmas pasiekė R. Peary. Dėl šios garbės su juo varžėsi F. Cook, kuris sakėsi pasiekęs šiaurės ašigalį 1908. Kadangi a. 40% viso A. ploto yra Rusijos pusėje, tai rusai ypač daug rūpinosi šiaurės tyrimu. 1912 išplaukė šiaurės tyrinėti Brusilovo ekspedicija, kurią ledai surakinę laikė ligi 1915 IV. Iš tos ekspedicijos teišsigelbėjo vienas laivo kapitonas Aldanov. Dingo taip pat ir 1912 išplaukusi Rusanovo ekspedicija.
Nuo 1914 prasideda pirmieji pavykę skridimai į A. sritis. Dar 1897 Andree, Strindberg ir Fraenkel buvo iš Špicbergeno balionu išskridę į š. ašigalį, bet balionui nusilsidus ant ledų visa ekspedicija žuvo, ir jų liekanos Baltojoje saloje tebuvo surastos 1930. Atskiras sritis į šiaurę nuo Sibiro tyrinėjo daugiausia rusai: 1920 Matison, 1921 Jevgenev, 1924 Davldov, 1926 Uša-k.ov, 1929 Dublickij, Schmidt, Krasinskij, 1931 Vyžė. Samoilovič su Eckeneru cepelinu tyrinėjo N. Žemę. 1926 orlaiviu Nor-ge Amundsen su Nobile pirmieji perskrido š. ašigalį iš Špicbergeno į Aliaską. 1928 orlaiviu Italia gen. Nobilės ekspedicija tyrinėjo šiaurę, bet grįžtant, netoli šiaurės Rytų žemės orlaivis sudužo. Nobilę išgelbėjo švedų lakūnas Lundborg (žuvo 1930). O likusi ekspedicijos dalis žuvo. Jų gelbėti buvo išvykę 18 laivų ir 21 lėktuvas. 1936 visą A. pajūrį išžvalgė rusų lakūnas Molo-kov. 1937—1938 Papanin su savo ekspedicija praleido 9 mėnesius a<nt ledo š. ašigalio srityje, kur jie buvo nugabenti lėktuvu. 1937 norvegas A. Wilhemsen surado liekanas 1912 dingusios vokiečių Sc'hroeder-Strango ekspedicijos. 1939 rusų ledlaužis