Puslapis:LE01.djvu/313

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

bą, meną ir t. t., besiremdamas archeologinėmis iškasenomis ir senovės pleištaraš-čio arba dantiraščio tekstais, žinios apie pleištaraščio rašmenis Europą pasiekė dar XVII a., bet jie tebebuvo laikomi ornamentais. Tik XVIII a. (1711 Chardin, 1778 Karsten !Niebuhr) juos .nusirašė kaip rašmenis, kuriuos teišskaityta XIX a. (1802 ir 1848 Grotefend, 1836 E. Burnouf ir Ch. Lassen, 1846 ir 1851 G. Rawlinson, 1850

E. Hincks, 1857 Talbo, 1859—1862 J. Op-pert, 1872 ir 1889—1901 E. Schraeder, 1873

F. Lenormant, 1880, 1897 — 1898 F. De-litzsch, 1887 A. Am'iaud, 1898 — 1899 F. Thureau-Dangm, paskiau dar K. Tallquist, P. Jensen, H. Zimmern, A. Ungnad, B. Meissner ir daug kitų). Rašto medžiagos teikia kasktėjimai, ypačiai sistemingai vedami nuo 40-jų XIX a. metų (1842—1846

E. Botta Sargono karaliaus rūmų vietoje, 1845—1851 A. H. Layard bųv. Ninivijoje ir kt. rado Assurbanipalo biblioteką, 1872 Smith, 1877—1881 E. Sarzec, 1882 H. Ras-sam, 1889 amerikiečių ekspedicija, 1897—• 1899 prancūzų ekspedicija rado Hammurabi įstatymus, 1899—1917 R. Koldewey vokiečių ekspedicija tyrė Babiloną ir kt.). A. ne tik davė gausią specialinę literatūrą, bet savo laiku buvo net sukėlusi tam tikrą panbabilonizmą, mėginant Visas senovės religijas ir kultūras kildinti iš Babilono.

Asisium senovinis Italijos Umbrijos provincijos miesto vardas, dabartinis Assisi, Asyžius.

Asistentas (lot. assisto) katalikų bažnyčioje kunigas prie įvairių tikybinių apeigų lydįs ir patarnaująs vyskupui.

Vokiečių ir austrų teismo procedūroje prisiekęs protokolininkas ar specialiai tam reikalui pakviestas patikimas asmuo, dalyvavęs teismo tardyme greta tardytojo.

Aukštosiose mokyklose jaunesniojo mokslo personalo atstovas, padedąs profesoriui, ypač studentų pratybose ir seminaruose. VDU statutas numatydavo vyresniuosius ir jaunesniuosius A., kurių tarnybinė padėtis buvo vienoda, tik nevienodas atlyginimas ir cenzo reikalavimai. Praktinių mokslų fakultetuose vyresnieji A. paprastai paskaitų neskaitydavo, bet humanitarinių ir teisių mokslų fakultetuose jiems būdavo pavedami ne tik seminarai, bet ir antraeilių kursų skaitymas, o tam tikrais atvejais profesoriaus pavadavimas skaitant ir pagrindinį kursą.

Asiūkliniai (Equisetaceae) sporinių augalų šeima iš Pteridophyla (stiebuočių) grupės, menturinėmis šakelėmis ir nežymiais lapais, su mazgais ir tarpmazgiais. Spo-rangijai (sporų kėlėjai) būna ant skydo pavidalo lapelių varpose, stiebo gale. Iš sporų išauga vad. pro-talis su vyriškais organais - anteridžiais ir moteriškais - archegonėmis. Lietuvoje yra daug rūšių.

Dabar žinoma 30 rūšių, bet senesniuose perioduose jų būta daug daugiau, net medžių ligi 130 m aukščio.

Asiūklis. Lietuvoje yra daug rūšių ir atmainų. A. dirvinis (Eąuisetum arvense) asiūklinių šeimos pavasarinė žolė. Kai kur Lietuvoje vad. gigeliu. Sporos, kuriomis jis dauginasi, yra jo burbulėtose viršūnėse. Stiebas šviesiai rausvos spalvos. Pelkėtose vietose auga A. balinis (Eąuisetum palustre, nuodingas arkliams.

Asiut, arba Siut, sengraikių Lykopolis. Aukštutinio Egipto mst. kairiajame Nilo krante. 100.000 gyv. (1950). Arabų aukštoji mokykla, muzėjus. žemiau A. yra Nilo užtvanka.

Asyžietis Pranciškus ž. Pranciškus šv. iš Asyžiaus.

Asyžius (Assisi, lot. Assisium) mst. Italijoje Perugijos prov., Monte Subasio kalno pašlaitėje. 25.000 gyv. (1950). Senovės etruskų miesto sienų ir Minervos šventyklos griuvėsiai. Nuo XIII a. pagarsėjęs kaip šv. Pranciškaus gimimo vieta, šventojo kūnas palaidotas triaukštėje bažnyčioje, sujungtoje su vienuolynu. Tad A. yra pranciškonų vienuolijos lopšys.

Askalon, Askalan, kadaise kanaaniečių gyvenamas senovės Palestinos miestas.

Askania Nova valstybinis gyvulių rezervatas Ukrainoje, ties Kachovka, 1890 įk. F. Falz Feino ir 19.18 paverstas valstybiniu rezervatu. Dabar jis apima 385 km2 žemės plotą.

Askas ž. Aukšlelis.

Askenazy Simanas (1867—1935 VI 22) žydų kilimo lenkų Istorikas, nuo 1907 Lvi-vo univ. prof. 1923 atstovavo Lenkijai Tautų Sąjungoje. Išsp. Przymierze polsko-pruskie 1900, Dwa stulecia 1901, J. Ponia-towski 1904, W. Lukasinski 1908, Napole-on a Polska 1918—1919, Szkice i portrety 1937 ir kt.

Askerc Antanas (1856 — 1912) slovėnų poetas, kunigas, išleidęs Balade in roman-ce 1890, o 1904 perkūrė tautinį slovėnų padavimą apie Zlatorogą.

Asketas žmogus gyvenąs pagal askezės reikalavimus, besivaduojąs santūra.

Asiūklis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4710-0=4710 wiki spaudos ženklai).