Athenodoros I a. pr. Kr. graikų skulptorius su tėvu Agesandru ir broliu Polidoru sukūręs garsiąją Laokoono grupę, kuri yra Vatikano muzėjuje.
Athens 1) JAV Georgijos valst. miestas 28.000 gyv. (1950). Valstybinis univ. Medvilnės - pramonė.
2) JAV Ohio valst. mst. 11.600 gyv. (1950). Valstybinis univ. Medžio pramonė.
Atheroma (gr.) plauko maišo pavidalo taukinės liaukelės išsiplėtimas, atsirandąs dėl liaukelės užakimo.
Atherton Anglijos Lancaster i-o grafijos mst., 22.000 gyv. Akmens anglies kasyklos, geležies dirbtuvės, šilko ir medvilnės pramanė.
Atherton Gertruda (1857—1948) š. Amerikos rašytoja. Išsp. romanus The Californians 1898, Ancestors 1907, The Comqueror 1902, Black Oxen 1923, The Immortal Marriage 1927, Golden Gate Country 1945, My San Francisco 1946 ir kt.
Athol seniau A. Depot, JAV Massachusetts valst. mst. 9700 gyv. (1950). Batų pramonė. čia yra sena lietuvių kolonija. 1921 baigta statyti lietuvių bžn., veikia lietuvių šv. Pranciškaus parapija. SLA 117 kuopa.
Athos, nauj. gr. Hagion Oros. Kalnas Graikijoje Chalkedonijos pusiasalyje. Ligi 1912 turkų valdžioje, paskiau ¡neutralus kraštas, po I Pasaulinio karo atiteko Graikijai. Jau prieš Kristaus laikus kalnas buvo laikomas šventove. 962 šv. Atanazas čia įk. pirmą šv. Baziliaus regulos Lauros vienuolyną. Vėliau ten vienuolynų atsirado ir daugiau, ir kalnas virto savotiška vienuolių respublika. Dabartiniais laikais A. yra 20 vienuolynų ir daug atskirų celių, a. 8000 vienuolių ir broliukų. Be graikų, ten gyvena ir daug slavų-serbų, bulgarų, rusų vienuolių. 1045 ¡nuostatais i A. kalną negali įeiti jokia moteris ir joks gyvulys. Svetimšaliams apsilankyti reikalingas Graikijos užs. reik. min. leidimas. 1204 popiežius Inocentas III A. vienuolius buvo paėmęs katalikų bažnyčios globon, bet 1313 jie vėl atsiskyrė. A. bibliotekose yra daug senovinių rankraščių.
- R. M. Dowk n? The Monks of Athos 1936; F, Doelger Moenchsland 1943.
Atia gens senosios Romos plebėjų giminė, iš kurios buvo kilęs ir imperatorius Octa-vianus Augustus.
Atlcizmas helenistinės literatūros srovė, laikiusi pavyzdine Atikos (Atėnų) žymių rašytojų kalbą. 200 pr. Kr. ją pradėjo Aga-tarc'hides ir ¡Neantes. Vėliau keletą šimtmečių beveik visi graikiškai rašę autoriai vartojo tą archaizuotą kalbą, nors ja jau niekas nekalbėjo.
Atidografai Atikos kronikų rašytojai: Hellanikos, Kleitodemos, Fanodemos, Filochozes ir Istros. Jų kronikas išl. Mueller Fragmenta historicorum graecorum 1848—1874.
Atje,h (angį. Acheen, vok. Atchin) Sumatros salos š. v. sritis 50.000 km2, a. 1,5 mil. gyv., kurių 90% atjehai. 1898—1903 prijungta prie Olandijos Indijos kolonijų. Gilesniuose pakraščių lygumų sluogsniuose randama naftos. Auginami ryžiai, pipirai, kopra, taip pat kaučukas ir kapoka. Svarbiausias mst. Kotaradja. XIII a. atjehai buvo čia įkūrę nepriklausomą valstybę, išsilaikiusią ligi XX a. pradžios. Galutinai olandai nukariavo 1896, o 1903 panaikino A. sultonatą.
Atiką (Attika) vienas iš 8 senovės Graikijos kraštų, užėmęs jos p. r. trikampį, nuo Beotijos atskirtas Kitairono (Elatias) ir Praneso (Ozea) kalnu, nuo Megaros Japi-so upe ir apimąs 2200 km^. Apie 2000 pr. Kr. čia atvyitę jonėnai, nugelėję vietos gyventojus ir nepalankias gamtos sąlygas, įkūrė vieną stipriausių Graikijos respublikų, kuri V a. pr. Kr. turėjo a. 300.000—500.000 gyventojų.
Atiką antikiniame statybos mene vadinta karnizą, kuris vainikavo trobesio sienas, stogui nuo žiūrovo paslėpti. Vardas duotas ,nuo Atikos krašto, nes laikoma, kad A. ten visų pirma pradėta vartoti. Romos vėlesnių laikų pastatuose — triumfo arkose ir kt. — A. buvo būtinas pastato elementas.
Atikinė kalba Atikos graikų kalbos tarmė.
Atila, Attila (gotiškai — tėvelis), vokiečių vadintas Etzel. V a. Kr. g. hunų valdovas, vadintas Dievo rykšte. Pradžioje valdė hunus kartu su savo broliu Bleda (m.445). Tarp Reino ir Juodosios jūros buvo įkūręs -didelę valstybę. Rytų Romos imperija buvo priversta jam užleisti daugelį savo anksčiau valdomų teritorijų 'ir mokėti duoklę, įsitvirtinęs rytuose, A. nužygiavo į vakarus ir perėjo Reiną. 451 Katalaunos laukuose (dabar Chalons sur Marne) Romos vado Aetijaus nugalėtas, 452 pasuko į pietus, į Italiją, užėmė Milaną, Paviją ir buvo apgulęs Romą, bet popiežiui Leonui I pavyko atsipirkti, ir A. pasitraukė. Greit po to jis mirė savo pilyje prie Budapešto, pasak kitų, dabartiniame Mūnsteryje prie Innsbrucko. Jam mirus, kartu žuvo ir hunų galybė.
- A. Thierry Histoire d’Attila 6 leid. 1884; Moravc-sik A Tod in Geschichte u. Sage 1926; H. Homeyer A. 1951.
Atilla lex senovės Romoje taip vadinta įstatymas nepilnamečiams globoti. Skiriamas tuo įstatymu nepilnamečių globėjas buvo vad. tutor Atilianus.
Atilla vengrų iš slovakų paimta puošni trumpa vyriška skraistė.