das. Daugiausia reikšmės turi ionizacijos sluogsnis a. 100 km aukštyje, nuo kurio atšoka radijo bangos.
Atmosferinė refrakcija yra šviesos spindulių lūžimas pereinant iš tuščios erdvės į žemės atmosferą. Dėl A. R. dangaus kūnai matomi kiek kita kryptimi, inegu jie iš tikrųjų yra. A. R. lygi nuliui zenite ir smarkiai didėja artėjant į horizontą. Prie horizonto ji lygi 0,5°.
Atmosferos akustika geofizikos mokslo šaka, studijuojanti garso reiškinius atmosferoje.
Atmosferos elektra, žemė yra įelektrinta neigiamąja, o atmosfera teigiamąja elektra. A. E. šaltinis yra žemės radioak-tingos, orą ionizuojančios medžiagos. Aukštesniųjų atmosferos sluogsnių ionizuotojai yra saulės ir kitų dangaus kūnų spinduliai. A. E. sudaro geofizikos mokslo šaką.
Atmosferos optika geofizikos mokslo šaka, studijuojanti šviesos reiškinius atmosferoje.
Atmosferos slėgis yra maždaug lygus spūdžiui 1 kg cm2 plotui (vieno cm2 oro stulpelis sveria 1033 g, apytikriai 1 kg). Dujų ir garų spūdžiui matuoti vartoja manometrus, ir jie skaičiuojami atmosferomis, o kietų kūnų suspaudimo laipsnis presuose reiškiamas kg kvadratiniam cm (kg cm2).
Atobraida vandens telkinių pakrančių sritis tarp pamarkos ir gylės. Ji susidaro vandens telkinio bangoms veikiant krantą. Vyraujančių vėjų užuovėjoje ji yra siauresnė, pavėjui platesnė.
Atodanga, vieta, kur žemės sluogsiniai nepadengti iškyla į žemės paviršių. Yra dirbtinių ir gamtinių A. Dirbtinės atsiranda uolų laužyklose, kasant kiaurukalnius ir darant kitus kasinėjimus, Gamtinės A. susidaro upių stačiose atkrantėse, slėnių atšlaitėse ir skrodėse.
Atodrėkis, atšilimas, kai žiemą oro temperatūra pakyla aukščiau 00 ir sniegas tirpsta.
Atogrąža apskritimas lygiagretus žemės pusiaujui, 23%° nuo jo. šis apskritimas žymi A. srities, kur saulė gali būti tiesiai viršum galvų, ribą. A. padėtis priklauso nuo žemės ašies kampo, sudaromo su žemės orbitos plokštuma. Yra dvi A. — viena į pietus nuo žemės pusiaujo — vad. Ožio A., kita tokiame pat atstume į šiaurę — Vėžio A. Kai saulė šviečia tiesiog iš viršaus Vėžio A., ji tada yra Vėžio (Zodiako) ženkle, o kai Ožio A., ji yra Ožio ženkle. Iš čia ir atsirado A. pavadinimai.
Atolas po piūties atžėlusi žolė. A. būva dobilų ir pievų žolės. Dvižolių dobilų visada būva ir antras A. Pievų žolės antras A. būva retai (p. Vokietijoje, laistydami pievas srutomis, gauna net trečią A.). Mi- šinio antro A. visai nebūva. Kaimuose beveik visada antras A. būva žardžiuose ir soduose, nes pirmasis šienaujamas. Antrasis A., nors ir retai, irgi šienaujamas, žardžiuose ir soduose būva dar ir trečias A., kuris želdinamas ir laikomas vėlyvam rudeniui arti namų gyvuliams pasiganyti, kai visur laukai ir pievos apganomos.
Atolas (Atoll) žiedų formos koralų salos su seklia lagūna viduryje. Jų dagiausia yra Indijos ir Didžiajame vandenynuose. Brazilijos pakrančių A. vadinami abrolhos dėl Abrolhos salymo. Koralai gyvena nedidelėse gilumose, ligi 40 m, dėl to ilgai ne- pavykdavo išaiškinti, kokiu būdu galėjo A. atsirasti giliose vandenynų vietose. Tai paaiškėjo, ištyrus, kad vandenynų dugnai keisdavo savo paviršiaus aukštį. Dugnui grimstant, koralai kaupėsi aukštyn, o vėliau jam kylant, jie kartu 'iškilo viršum vandens paviršiaus.
Atomas (gr. atomos - nedalijamas) mažiausia elemento dalelytė, nekintanti vykstant įvairioms chemiškoms reakcijoms. Pavadinimas įvestas gamtos filosofijon V a. pr. Kr. Leukippos ir Demokrites skelbė, kad materija pripildo erdvę ne tolygiai; ją sudaro be galo mažos nedalijamos delely-tės — A. Taip pat Epicurus, Lucretius poemoje De Rerum Natūra. Minėtini jau mūsų eroje Galileo Galilei, Renę Descar-+es, Francis Bacon, Robert Boyle, Isaac Nevvton. Visi jie sakė medžiagą esančią neištisinę — netolydinę.
1808 John Dalton šitą hipotezę atgaivino ir įvedė chemijon. Pagal šią hipotezę kiekvieną elementą sudaro visiškai vienodi pastovaus svorio A. Skirtingų elementų A. yra nevienodo svorio ir turi kitokių savybių. A. yra tiek rūšių, kiek elementų. Jie spiečiasi į begalinę kūnų ir junginių įvairybę. Daltono teorija išaiškino pagrindinius chemijos dėsnius ir išugdė chemijos mokslą, šiandien A. nebėra vien samprotavimai, bet jis tyrimais įrodytas. A. skaičius viename gramatome lygus 6,06x1023.
Atolo sala