turiu ir atsakyti, prisiimdamas visas savo veiksmų pasekmes.
Teisiniuose santykiuose yra atvejų, kada tenka atsakyti ne vien už savo darbus, bet ir už kito asmens veiksmus, pvz. tėvo A. už savo mažamečių vaikų veiksmus, arba tam tikrais atvejais šeimininko ir įmonės savininko A. už nuostolius ar žalą, padarytą tarnautojų ar darbininkų kitiems asmenims. Taip pat priešingai principui, kad kiekvienas asmuo yra atsakingas už savo veiksmus, yra atsitikimų, kada tam tikros asmenų kategorijos kriminaliniu požiūriu už savo veiksmus nėra atsakingos: pvz. mažamečiai ligi 10 metų amžiaus, bepročiai ir asmenys, kurie dėl dvasinio suirimo, negalėjo numatyti savo darbo pasekmių ir reikšmės. Be to, monarchijose monarchas nėra atsakingas nei politiniu, nei kriminaliniu požiūriu.
Atsakovas civilinėje byloje yra tas, kam ieškovas kelia bylą.
Atsarginiai javų magazinai (sampilai) seniau būdavo viena priemonių kovoti su nederliumi ir badu. Reikalas maitinti badaujančius jau senovėje Atėnuose, Spartoje ir Romoje vertė valdžią griebtis įvairių priemonių: pigiai pardavinėti javus, nemokamai juos dalyti ir iš anksto apsirūpinti A. J. M. Vidurinių ir naujųjų amžių bado metais tekdavo griebtis panašių priemonių, ir tuo būdu jau nuo XVI a. A. J. M. atsirado Italijoje, paskiau Prancūzijoje, Prūsijoje ir kt.; nuo 1722 ir Rusijoje. Vak. Europoje XIX a. A. J. M. nustojo savo reikšmės, bet Rusijoje ir jos okupuotuose kraštuose, tad ir Lietuvoje, jie išsilakė ligi XX a. pradžios. Rusijoje 1761 ir 1762 įstatymais dvarininkai, vienuolynai ir valstybinių dvarų valdytojai buvo įpareigoti steigti A. J. M. Paskiau įvairiais potvarkiais šioji prievolė buvo keičiama. 1822 dvarininkams buvo leidžiama laisvai pasirinkti arba daryti javų atsargas A. J. M., arba pinigų atsargas numatomiems badmečiams. Ilgainiui, ypač po 1833, ir vėlesnių nederliaus ir bado metų, A. J. M. buvo sudaryti beveik visuose valsčiuose, taip pat ir Lietuvoje. Baudžiavas panaikinus, A. J. M. perėjo valsčių žinion, ir ten turėjo būti laikomos javų atsargos ligi 4 pūdų vienam žmogui.
Atsargos batalionas buvo suformuotas 1920 IX 1 ir išformuotas 1921 V 18.
Atsargos kapitalas verslovėse sudaromas galimiems nuostoliams išlyginti iš skiriamos kasmet tam tikros, įstatymu numatytos, pelno dalies. Nepriklausomos Lietuvos įstatymai reikalavo, kad akcinės bendrovės į A. K. kasmet skirtų ne mažiau kaip 10% pelno, kol A. K. nebus lygus 25% pagrindinio kapitalo. Kooperatyvai į A. K. turėjo skirti ne mažiau kaip 25% pelno, kol A. K. bus lygus kooperatyvų pajų kapitalo sumai.
Atsargos kariai tam tikra kariuomenės rezervo rūšis, sudaroma iš atitarnavusių tikrojoje karo tarnyboje karių, kurie karo ar pavojaus metu šaukiami taikos meto kariuomenei papildyti ir naujoms dalims suformuoti.
Atsėlys, atsėja, atsėjos, kada išnyksta kuris nors pasėlis ir jį atsėja kitu augalu, pvz. išnykusius žieminius atsėja vasariniais. Kai kur A. vadina ir tada, kai avižas sėja po avižų ar miežių ir apskritai vasarojų po vasarojaus, ar žieminius po žieminių.
Atsilikėliai vaikai' priklauso platesniajai defektuotų vaikų grupei, kuri apima vaikus, turinčius kokius fizinius ar psichinius trūkumus. Ypačiai, kai brendimas būva lėtas, ir vaikai, palyginti su normalaus brendimo vaikais, nuo jų atsilieka daugiau kaip 2—3 metus. Tokie vaikai sudaro atsilikėlius arba sunkiai auklėjamus vaikus. Psichinio atsilikimo požymiais laikomi: apatiškumas, nenoras žaisti ir bendrauti su savo amžininkais, didelis dėmesio išsiblaškymas, palinkimas žaisti su daug už save mažesniais vaikais, trūkumas patvarumo ir susivaldymo. Ypač A. V. žymus protinis atsilikimas. Tokiems vaikams sunkiai eina mokslas, jie sunkiai supranta aiškinimus, iš atskirų faktų jie nesugeba daryti tinkamų išvadų ir apibendrinimų, nepajėgia savarankiškai mąstyti, sunkiai sprendžia uždavinius ir lėtai galvoja. Atsilikimo laipsnis nustatomas testavimo būdu. A. V. auklėjami atskirose mokyklose, kur mokymo tempas yra žymiai lėtesnis ir kur specialiai tam darbui paruošti mokytojai taiko kiekvienam mokiniui individualinius mokymo metodus, parenka jiems atitinkamus žaidimus bei mankštymus, daugiau kreipia dėmesio į vaikų sielos ir kūno higieną, organizuoja jiems kolektyvinius žaidimus ir darbus. Pirmoji A. V. skiriama mokykla buvo įkurta 1828 Salzburge, Austrijoje, paskiau jos išsiplatino ir kituose kraštuose. Pirma tokia mokykla Lietuvoje buvo įk. 1932 Kaune.
Atsiminimai, memuarai, dalyvio apsakymas įvykių arba šiaip kurių dalykų kiek laiko nuo jų praslinkus. A. skiriasi nuo dienoraščio, kuris pasakoja autoriaus gyvenamus ir kasdien surašomus įspūdžius, nuo autobiografijos, kur centrinis pasakojimo asmuo yra pats autorius, nuo kronikos arba metraščio, kurie laiko autorių daug toliau nuo pasakojamų dalykų negu A. šie skirtumai ryškesni šiaip jau istoriniuose A., bet A. kaip literatūros žanras nekartą esti tolygus autobiografijai, kelionės įspūdžių apsakymui ir net dienoraščiui. A. gali būti karų, karalių ir didikų dvarų gyvenimo, literatų ir visuomenės veikėjų draugystės,turiu ir atsakyti, prisiimdamas visas savo veiksmų pasekmes.