Audinė, undinė arba švitras (Mustela lu-treoia) kiaunės (Mustelidae) šeimos, Are-toidea antšeinno, Fissipedia pobūrio, plėšriųjų (Carnivora) būrio, plėšrusis žinduolis, ūgiu ir išore panašus į šešką ir ūdrą. Plaukas nuo rudos ligi tamsiai durpinės spalvos, tankus, gražaus žvilgėjimo, baltų lūpų su balta dėme po gerkle. Gyvena šiaurės pusrutulio kraštuose, išskyrus Europos vakarus. Kad ir retai, pasitaiko ir Lietuvos rytų dalyse. Gyvena arti vandens, gerai plaukioja ir nardo. Minta žuvimis, varlėmis, vėžiais ir paukščiais. Amerikinė A. forma — Mustela vison — yra kiek didesnė ir turi tamsesnį plauką, todėl jos kailis yra brangesnis. Dėl kailio pradėta amerikinę A. auginti, ir jos tuo būdu virto beveik naminiais gyvuliais. A. ūkių daugiausia yra Kanadoje. 1930 buvo įkurtas pirmasis A. ūkis ir Lietuvoje, netoli Kauno.
Audiniai lietuvių liaudies. Lietuvos kaimas neturėjo progos tobulinti kaimiškų staklių ir dėl to jo audimo technika buvo likusi paprasta ir pirmykštė. Neieškoda-mos ypatingų audimo būdų, kaimo audėjos, visas savo jėgas sukaupdavo raštui tobulinti ir spalvoms derinti. Gal dėl to tiek yra lietuviško audimo raštą sistemų, austų skirtingais audimo būdais. Yra tokių audimo būdų, kur audėja gali laisvai bet kurį raštą ar spalvą reikšti, bet yra ir tokių, kur ji yra suvaržyta audimo technikos, sulig kuria mūsų kaimo A. gali būti paskirstyti keliomis grupėmis. D i m a i keturnyčiai, kur audinių rašto sudaromieji siūlai kur-ne-kur išlindę pluoštais į audinio paviršių. Jie turi ribotą rašto motyvų skaičių. čia randami šie motyvai: langeliai, kryželiai, katpėdės, žvaigždutės ir kt. Di-mai audžiami dvispalviai. Jais audžiami rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės. R u o-želiniai ir atlasiniai, aštuonnyčiai, dešimtnyčiai, dvylikanyčiai, šešiolikanyčiai, ir kt. A. savo paviršiuje neturi palaidų siūlų, bet metmenys su ataudais išsipynę įstrižu grioveliu arba tam tikrais taškeliais. Ruoželiais ir atlasu audžia tuos pačius motyvus, kaip ir dimais keturnyčiais. Audžiant nyčių skaičius priklauso nuo kompozicijos sudėtingumo, jos dalių, šiuo audimo būdu galima austi ir daug sudėtingesnes kompozicijas, negu dimais keturnyčiais; šiuo atveju reikalinga per 30 nyčių. Dimai aštuonnyčiai: jų technika panaši į dimus keturnyčius, bet raštų motyvai ir motyvų kompozicijos sudaro visai atskirą raštų sistemą, vad. kryžiokais ir ąžuolo lapais. Rinktiniai A. audžiami dvinyčiu audimo būdu, bet pats raštas išrenkamas rankomis arba balanėlėmis. Rinktiniame audimo būde technika nevaržo rašto kombinavimo. Ataudas, iš kurio išrenkamas raštas, eina skersai visą A., ties kai kuriomis vietomis išsikeldamas į A. paviršių arba vėl nusileisdamas į apačią, šia teeninka audžiant žiūrima, kad rastą sudarantieji siuiai nebūtų perdaug ilgi. Seniau šiuo badu įvairiais rastais u^ausdavo nuometų gaius, baitų priejuosčių apačią, paklodžių pakraščius, priegalvių galus. Toki rinkimai buvo daromi iš raudonų siūlų-žič-kų. Vėliau daugiausia šiaip buvo audžiamos lovatiesės. Kaišytiniai A. iš pagrindo yra dvinyčiai. Jų ataudai, iš kurių daromas raštas, neina per visą audimo plotą, bet išsikaišo tik tose vietose, kur reikia įausti raštą. Kaišytiniai A. labai nestiprūs, bet čia lengvai iškaišomi įvairiomis spalvomis visokių vaizdų raštai. Kone visos suvalkiečių priejuostės austos kaišytiniu būdu. Kaišytiniuose A. yra šių motyvų: saulutės, žvaigždutės, katpėdės, tulpės ir kt.
Lietuvių audinių rūšys. Drobė audžiama dviem nytim iš linų arba pakulų. Ploniausioji drobė vartojama skalbiniams, storesnė paklodėms, priegalvių užvalkalams ir kt. Kaimiškos drobės platumas a. 80 cm. Milai audžiami per 4,6 arba 8 nytis iš storai verptų vilnonių siūlų. Išaustas milas suveliamas, čerkesai audžiami tąja pat audimo technika, kaip ir milas.Jų metmenims vartojami lininiai arba medvilniniai siūlai, ataudams vilnoniai. Rankšluosčiai kaime vartojami ne tik šluostytis, bet 'ir papuošalui bei dovanai. Jie audžiami dimais, ruoželiais arba atlasu. Rašto motyvai: karoliai, langeliai, kryžiukai, žvaigždutės, katpėdės, kryžiokai, ąžuolo lapai ir kt. Rašto kompozicija daugiausia smulki ir išilginė. Senovės rankšluosčių galai buvo užaudžiami žičkų rinkiniu, galuose karojo pintos arba austos „karbatkos” (mezginiai) bei spurgos. Seniau rankšluosčiai buvo vien lininiai, vėliau pusiau su medvilne. Staltiesės audžiamos iš tos pat medžiagos, tais pačiais rašto motyvais, kaip ir rankšluosčiai, bet raštų kompozicija ne išilginė, o keturkampė ir kiek stambesnė. Dėl staklių siaurumo visos kaimiškos staltiesės būdavo susiūtos iš dviejų palų. Lovatiesės daugiausia audžiamos dimais keturnyčiais ir dimais aštuonnyčiais. Jų raštai tie patys kaip ir staltiesių, bet labai stambūs. Lovatiesės audžiamos dviejų ryškių ir kontrastiškų spalvų. Priegalvių ir patalų užvalkalai senoviški būdavo balti su žičkų rinkiniu galuose; vėlyvesnį languoti, daugiausia baltu dugnu. Langų dryžiai raudonų ir mėlynų spalvų. Užvalkalai audžiami iš linų dviem, keturiomis ir aštuoniomis nytimis. Lovoms paklodės baltos dvinytės, lininės. Senoviškos paklodės viename krašte turi „žičkų rinkinį” ir spurgas. Nuometas esti baltas, daugiausia dvinyt'is, panašus į rankšluostį; kartais galuose užaustas „žičkų rinkiniu”, vartojamas moters galvai aprišti. Marškiniai balti, drobiniai.Senovės mo-