dria su 5 kuokeliais, 6 klasė: hexandria su 6 kuokeliais, 7 klasė: heptandria su 7 kuokeliais, 8 klasė: octandria su 8 kuokeliais, 9 klasė: enneandria su 9 kuokeliais, 10 klasė: decandria su 10 kuokelių, 11 klasė dodecandria su 11 iki 20 kuokelių, 12 klasė: icosandria su daug (per 20) kuokelių, priaugusių prie taurelės. 13 klasė: poly-andria su daug (per 20) kuokelių, priaugusių prie piestelės pagrindo, 14 klasė: di-dynamia su 2 ilgesniais ir a trumpesniais kuokeliais, 15 klasė: tetradynamia su 4 ilgesniais ir 2 trumpesniais kuokeliais, 16 klasė: monadelphia — kuokeliai suaugę į vieną krūvą, 17 klasė: diačelphia — kuokeliai suaugę į 2 krūvas, 18 klasė: polya-delphia — kuokeliai suaugę į 3 ir daugiau krūvų, 19 klasė: syngencsia — kuokelių dulkinės suaugę, 20 klasė: gynandria — kuokeliai ir piestelė suaugę.
B. Didina e — vienaly tiniai žiedai: 21 kaišė: monoecia — to pačio augalo žiedai su kuokeliais (vyriški) ir su piestelėmis (moteriški). 22 klasė: dioecia — įvairių augalų moteriški ir vyriški žiedai. 23 klasė: polygamia —• vyriški ir moteriški
žiedai maišyti su dvilytiniais žiedais. 24 klasė: cryptogamae — augalai su paslėptais žiedais (be žiedų).
Kiekviena klasė dalinama į eiles, pvz. nuo 1 iki 13 klasės pagal liemenėlių, arba purkų, skaičių, 23 klasė susidaro iš viena-namių, dvinamių ir trinamių augalų, 24 klasė padalyta į paparčius, samanas, kerpes, dumblius ir grybus.
Natūralinę sistemą sustatė Jussieu, De Candolle, Endlicher, Alexander Braun, Eichler ir kt. Dabar vartojama danų botaniko Warmingo, austrų botaniko Wett-steino ir vokiečių botaniko Englerio sistemos, kurios turi daug bendrų bruožų, ši sistema atrodo taip:
A. Thallophyta — gniužuliniai. I Schizophyta: Schizomycetes arba Bacteria, Schizophyceae arba Cyanophyceae (melsvieji dumbliai). II Flagellata — žiu-želiniai, III Myxomycetes — gleiviagry-biai, IV Chlorophyceae — žalieji dumbliai eilės: Volvocales, Protococcales, Ulotricha-les, Siphonales, Siphonocladiales, Charales. V Conjugatae — jungadumbliai. VI Diatomales — titnaginiai dumbliai, VII Dinofla-gellata arba Peridineae — žiuželiniai šarvuotieji, VIII Phaeophyceae arba rudieji dumbliai, IX Rhodophyceae arba raudonieji dumbliai, X Eumycetes — grybai: Phy-comycetes — dumbliagrybiai, Ascomycetes — aukšliagrybiai, Basidiomycetes — pa-pėdgrybiai, XI Lichenes — kerpės.
B. Cormophyta — stiebiniai: Ar-chęgoniata — archegoniniai augalai. Bryo-phyta — samanos: Musei (lapuotosios samanos), Hepaticae (kerpsamanės). Pteri-dophyta: «poriniai induočiai, Psilophytales, Lyeopodiales — pataisiniai, Equiseta-les — asiūkliniai, Psilotales, Isoetales — slėpišeriniai, Filicales — papartiniai, Cyca-dofilices. Spermatophyta — sėkliniai augalai arba Anthophyta —• žieduočiai: Gym-nosperma — plikasėkliai : Cycadales — sa-giniai, Bennettitales, Cordai taies, Ginkgo-ales — ginkmediniai, Coniferae — spygliniai, Gnetales -— gnetiniai, Angiospermae — gaubtasėkliai, Dicotyledonae — dviskil-čiai, Monocotyledonae — vienskilčiai.
Augalų sistematika botanikos mokslo šaka, kuri aprašo augalų rūšis, gentis, šeimas ir juos suskirsto į augalų sistemą. Būdingų rūšies ar genties požymių suderinimą vadina diagnoze. Nomenklatūra yra būdas ir metodas augalams vadinti. Augalams apibūdinti vartojamas analitinis raktas. Būdingi augalų požymiai būva įvairūs: prisitaikymo sąlygoms, kuriose augalas gyvena, požymis; jis gali keistis sąlygoms pasikeičiant. Organizacijos požymis susietas su augalo vidine struktūra; jis nesikeičia ir perduodamas paveldėjimo keliu. Tik šie požymiai tinka šeimoms, gentims ir rūšims nustatyti. Priklausomai nuo naudojamo požymio buvo sudaryta daug įvairių augalų klasifikacijos būdų.
Augalu taukai kieti augalų riebalai, gaunami presuojant ir veikiant vandens garais arba cheminiu būdu ekstrahuojant iš tam tikrų augalų. Lydosi 36—540 c. Jie, kaip ir japoniškas vaškas iš Rhus rūšių sėklų, kaip ir bičių vaškas, vartojami žvakėms ir muilui gaminti.
Augalų teratologija mokslas apie anomalijas augaluose.
Augalų utėlės ž. Amaras.
Augalų vaškas. Jo sudėt’n neįeina glice-ridai. žinomas yra Karnaubos vaškas, sudarąs sluogsnius ant palmės Copernicia cerifera, augančios Brazilijoje, lapų. Gaunamas ištirpinant. Jis yra trapus, lydosi 84QC. Vartojamas žvakių, grindų ir batų tepalo bei vaškuoto popieriaus gamyboje, žinomas dar palmių vaškas, Candelilla ir daug kitų.
Augalų vilnos. Sėklų plaukai kai kurių augalų Malvaceae šeimos, pvz. Gossypium ir Bombaceae. Ceiba, Bombax ir kt., paviršiuje turi įvairaus ilgumo p’aukelius, kurie yra sunaudojami ir vadinami A. V.
Auger Louis Simon (1772—1826) prancūzų akademijos narys ir sekretorius. 1828 buvo išleisti jo kūriniai Mélanges philosophiques et littéraires. 1819— 1825 jis parūpino kritišką Molière raštų leidimą su savo komentarais.
Auiïereau Pierre François Charles (1757 —1816) prancūzų maršalai 1796 Italijos kompanijoje pasižymėjo kautynėse ties Lo-di, Castiglione ir Arcole, 1797 Paryžiuj kariuomenės vadas. 1799 penkių šimtų tarybos narys, pradžioje stojęs prieš Napoleo-