Puslapis:LE01.djvu/417

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

niuje, 1944—1947 Vokietijoje. Dainavo Vilniaus operoje. Tremtyje koncertavo įvairiose tremtinių stovyklose, Frankfurto radijo stotyje ir buvo pakviesta Co-burgo operon. Nuo 1947 JAV. Chicagoje dainavo operoje Taras Bulba, koncertavo radijo ir televizijos stotyse bei liet. kolonijų parengimuose.

Augustinavičius Ignas (g. 1886 Liutkū-nų k. Rozalimo vi.) mokytojas. Mokėsi Šiauliuose švedu. 1907—1914 mokytojas Darbėnuose ir Žagarėje. 1919—1920 Šiaulių aps. švietimo skyriaus vedėjas. Dalyvavo kovose su bermontininkais ir tuo laiku redagavo šapirografuotus Partizaną ir Šiaulių anekdotus, 1922 leido Šiauliuose humoristinį šaipoką. Nuo 1920 dirbo kooperacijoje. Vienas Spaudos Fondo steigėjų, paskiau Raidės spaustuvės vedėjas. Nuo 1907 bendradarbiavo Lietuvos ūkininke, žarijoje ir kt. 1929 išsp. vadovėlį Buhalterija savivaldybėms.

Augustinis kardas XVIII a. Lenkijoje ir Lietuvoje plačiai vartojamas bajorų kardas, kurį dirbo Sandomiriaus ir Krokuvos dirbtuvės, žymėdamos jį Augusto II, Augusto III ir Stanislovo Augusto raidėmis. Iš čia ir to kardo vardas.

Augustinizmas XIII a. filosofų ir teologų mokykla, kuri prieš Alberto Didžiojo ir Tomo Akviniečio palaikytąjį aristotelizmą gnoseologijoje, psichologijoje ir gamtos filosofijoje laikėsi tradicinių šv. Augustino pažiūrų. A. atstovavo domininkonai Rolandas iš Kremonos, Robertas Kilwardby, Petras iš Tarento (vėlesnysis popiežius Inocentas V), pranciškonai Aleksandras iš Halės, Bonaventūra, Motiejus iš Aquaspartos, Jonas Pekhamas, Petras Jonas Olivi. Nors vėliau tomizmas bažnyčioje galutinai įsigalėjo, bet ir augustinizmas neišnyko, ir naujaisiais laikais augustiniškas mintis atnaujino Max Sche-ler (1874—1928), J. Hessen ir kt.

Augustino mokyklos, arba augustinizmas, dvi kryptys filosofijoje ir teologijoje. S e-nesnioji apie 1300 Egidijaus Romano pradėta. Ji laikėsi krikščioniškojo aristotelizmo. N a u j e s n i o j i. Ją XVIII a. pagimdė kard. Noris, F. Bellelli, G. L. Berti. Ji moksle apie Dievo malonę stovi tarp tomizmo ir molinizmo.

Augusto amžius romėnų literatūros ir meno žydėjimo laikotarpis, atitikęs imperatoriaus Oktaviano Augusto valdymo laiką (63 pr. Kr. — .14 Kr. g.).

Augustodunum Prancūzijos mst. Autun lotyniškas vardas, seniau Bibracte.

Augustus pradžioje romėnu d'evų. paskiau jų imperatorių titulai. Vėlmu tą titulą vartojo ir tie Europos valstybių valdovai, kurie save laikė Romos imperatorių palikuonimis.

Augustus imp. Oktav;ar*o Augusto garbei lotyniškas rugpiūčio mėnesio vardas, pakeitęs senesnį vardą Soytilis. Lietuvoje iš lotynų kalbos per senąsias mokyklas buvo patekęs ir į gyvąją ka.bą. O rusai savo vardo šiam mėnesiui nesugalvojo ir ligi šiol vadina avgust. šiaip jis yra išlikęs ir anglų kalboje ir daugelyje kitų vakarų kalbų.

Augustusburg, seniau Schellenberg, Saksonijos kurortas ir žiemos sporto vieta, 505 m aukščiau jūros paviršiaus. 3000 gyv. (1953). 1282 m ilgio kabąs keltuvas, jungiąs glž. stotį su miestu. 1568—1572 pilis, muzėjus.

Augutis Viekšnių vi. upelis, Ventos deš. intakas, 3,2 km ilgio.

Auhadi (Ev'hadi) Rukn-ed-din (m. 1337) persų poetas, autorius 10.000 eilučių divano.

Aujėdas Trakų aps. Kietuviškio vi. ežeras, Strėvos baseine. 2 km i p. nuo Kieta-viškio. 36 ha ploto, 15 km Ilgio. 99 m aukščiau jūros. Pro e^era teka Spengla.

Auka yra reiškimas žmogaus santykio su dievybe, atsižadant bet kurių sau reikalingų daiktų, visų pirma maisto reikmenų, ir juos pavedant dievybei, kad tuo būdu išreikštų Auk'čiausią Būtybę esant visos būt;es ir gyvybės v'ešpati. Kai kuria prasme A. yra maldos papildymas, tik malda yra daugiau pasyvais ir recepty-vinis kiekvienos gyvos religijos elementas, o A. patenkina žmogaus veiklųjį ir donatyvinį polinkį. A. prakt;kuota jau seniausiais žmonių gyvenini) laikais. Bet jos vaidmuo įvairiose religijose yra įvairus. Indų relig'ioie A. viešpatauja ret patiems dievams, bet šių dienų islame ir judaizme jos nebėra. Tikslo požiūriu esti pagarbinimo, prašymo, padėkos, atsiteis;mo ir kt. A. Dabarties metu kalbama ne tik apie A. religijoje, bet ir apie A. šeimos, visuomeniniame gyvenime ir kt.

A. Pavidalai ir jų kilimas. Primityviųjų žmonių A. yra gamtos išaugintų pirmųjų vaisių arba p'rmųjų sumedžiotų žvėrelių A. žvėrei;o nukovimas, vaisiaus nuskynimas arba ma’sfingos šaknies iš žemės iškasimas, A. esmei i epridera, lygiai kaip nesudaro A. daUes ir keliamoji po aukojimo puota Pr;m:tyviųju giminių A. yra Aukščiausiai Būtybei i: dėkos, pagerbimo ir prašymo A. Kitoki pav'da’ą gauna A. vėlesniuose civilizacijos cikluose, kur žmogus prideda prie gamtos ir savo paties darbo, arba išdirbdamas žemę, arba augindamas gyvulius. Totemizmo ciklas A. plė-

A. Augustinavičienė

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5018-0=5018 wiki spaudos ženklai).