Puslapis:LE01.djvu/489

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

de Vega ir Calderon. Ispanijoje nustota A. viešai vaidinti 1765.

Autos ėfa (gr. pats tai sakė) .VI a. pr. Kr. Pytagoro sekėjų — pytagoriečių posakis, kuriuo jie sprendė savitarpio ginčus: pats Pytagoras tai sakė. Cicero vartodavo — ipse dixit. O Lietuvoje, leidžiant A. Smetonos prakalbas ir straipsnius, šiais posakiais sekant, jie buvo pavadinti — Pasakyta, parašyta, — atseit, pats A. Smetona pasakė, parašė.

Autoskopija betarpiškas žiūrėjimas į gerklę tam tikru instrumentu be veidrodėlio.

Autosugestija savitaiga, savęs sugestija. Gali būti sėkmingai vartojama, gydant nervinio pobūdžio ligas (vad. Couė metodas).

Autotelinis (gr.) turįs tikslą savyje pačiame (pvz. menas menui).

Autotipija 1881 Meisenbacho ir Schmae-delio Mūnchene išrastas fotomechaninis būdas toninėms paveikslų reprodukcijoms gaminti. Graviruojant veidrodinio stiklo tinkleliu ir jautria plokštele, reprodukuojamas toninis piešinys paverčiamas daugiau ar mažiau riebiais taškeliais. Jie perkeliami į metalines plokšteles arba į litografinį akmenį ir atmušami popieriuje. A. plačiai vartojama spalvotoje fotografijoje ir akvarelių imitacijose.

Autotomija (gr. autos — pats, temnein—• piauti) kai kurių žemesniųjų gyvių (kirmėlių, moliuskų, dygliaodžių nariotakojų) ir net stuburinių (driežų) sugebėjimas atmesti sužalotus, suspaustus arba pagautus organus ir tuo būdu kai kada atgauti savo laisvę. Organų atmetimas įvyksta reflek-tiškai, ir kraujo nuostoliai būva labai nežymūs. Atmestieji organai per kurį laiką vėl atauga. A. yra tų gyvių apsigynimo priemonė, leidžianti jiems pavojaus išvengti.

Autotransfuzija medicinos pagalbos priemonė daug kraujo nustojusiems. Iš mažiau gyvybei reikšmingų organų kraujas suvaromas į gyvybei daugiau reikšmingus organus. Nevisi organai vienodai pakelia kraujo nustojimą: pvz. galūnės gali kurį laiką apsieiti su mažu kraujo kiekiu, ir tai nekenkia ,nei joms pačioms, nei visam organizmui. Tuo tarpu smegenyse, širdyje ar didžiosiose kraujo gyslose nukritus kraujo spaudimui, organizmas labai greitai tai pajunta, ir tokio būvio negali ilgai pakelti, ši savybė ir panaudojama A. Kraujo apytakos ratas po A. sumažėja, bet užtat spaudimas jame padidėja, ir gyvybei svarbieji organai gauna daugiau kraujo. A. pavyksta greitai atgaivinti visiškai nusilpusius ir nuo kraujo nusekimo netekusius sąmonės.

Autotrofiniai augalai yra tokie, kurie patys daro sau reikalingą organinę medžiagą ir savarankiškai maitinasi neorganine medžiaga — ne taip, kaip heterotrofiniai augalai, kurie tiesiog maitinasi organine medžiaga.

Autran Joseph (1813 — 1877) prancūzų poetas, nuo 1868 Prancūzijos akademijos narys. Išsp. poezijų rinkinius: Milianah 1842, Les poèmes de la mer 1825, Vie rurale 1856, Epitres rustique 1861, tragediją La fille d’Eschyle 1848, poemą La légende des paladins 1875 ir kt.

Autrimnus (rudeninis, ruduo) senovės romėnų rudens ir visa ko, kas su rudeniu yra susiję, dievaitis.

Autrimpas tariamasis senovės prūsų jūros, upių ir vandenų dievaitis. Minimas 1530 Prūsijos agendoje, .1551 J. Maleckio De sacrificiis et idolatría, Simano Grunau kronikoje A., Natrimpe, Autrimpus, Po-trympus, Antrimpus, Patrimpe ir kitais vardais. Nors su tais vardais kiti mėgindavo sugretinti ir eilę Maž. Lietuvos vietovių vardų ir šiaip įvairiais būdais tuos vardus aiškinti, tačiau, be šių abejotinos vertės literatūrinių žinių, nėra jokių įrodymų, kad tokį dievaitį prūsai būtų garbinę. Kaip ir daugumas tiek prūsų, tiek žemaičių tariamųjų dievybių, A. greičiausiai atsirado iš kokio blogai nugirsto ir nesuprasto paprasto prūsiško žodžio, kuris iš analogijos su aniems rašytojams žinoma romėnų mitologija buvo paverstas dievybės žodžiu. Gal jis ir sugretintas su romėnų Autrimnus.

H. Usener Gôtternamen II leid. 1929; H. Bertu-leit Das Religionswesen der alten Preussen 1924; W. Mannhardt Letto-Preussische Gotterlehre 1936.

Autumne prūsų pagudėnų vadas, kartu su Henriku Mantu (Monte), Glappo ir kitais vadovavęs 1260 prasidėjusiam sukilimui prieš kryžiuočius. Spėjama, kad žuvęs, kryžiuočiams Elbingą apgulus.

Autun, senovėje Bibracte, Prancūzijos mst. Saône Loire departamente. 15.000 gyv. (1950). Garsus senosios statybos paminklais: Janaus šventovė, Porte d’Arroux, XII a. šv. Lozoriaus katedra, paveikslų galerija. Romos imperijos laikais čia buvo retorikos mokykla Augustodunum.725 A. buvo sunaikintas arabų ir 888 normanų. Vid. amžiais priklausė Burgundijos hercogams.

Autunitas fosfatų grupės mineralas, aptiktas Prancūzijoje prie Autun. šviesiai geltonas, randamas plonytėmis plokštelėmis arba smulkiais kristalais uolų paviršiuje. A. yra kalcio uranatas su fosforu.

Auvergne Prancūzijos centrinio masyvo vidurinė plokštakalnė ligi 600 m aukštumo. Aukščiausios viršūnės Puy de Sancy 1886 m, Cantal 1858 m. Daug karštųjų šaltinių ir prie jų įsisteigusių kurortų. Paviršiumi daugiausia ganyklos ir miškeliai. Slėniuose javų, vynuogynų ir sodų derlingos dirvos. Randama akmens anglies ir geležies. Senovėje vadinta Arvernų žeme, nuo 52 pr. Kr. atiteko romėnams, 471—475 vakarų gotams, 507 frankams ir vėliau Burbonams.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5447-0=5447 wiki spaudos ženklai).