ri šiurkštų žemyninį klimatą su didžiausiu barometriniu slėgimu ir žemiausia temperatūra. Rytų Sibire, Verchojanske, šalčiau -sio mėnesio vidutinė temperatūra -600 c. Pietryčių dalyje yra musonų klimatas, kada pusę metų yra sausas ir kitą pusę lietingas oras. Vasarą žemynas įkaista, ir netgi š. Sibire liepos mėnesį yra karšta, čira-pundži meteorologinė stotis Himalajų papėdėse registruoja atmosferos kritulių maksimumą žemės rutulyje — 12.000 mm, t. y. 25 kartus daugiau, nekaip Lietuvoje. Malajų salyne yra amžinai karštas ir drėgnas klimatas su vidutine temperatūra 25° C. Visa vidurio A. turi sausą klimatą ir dideles dykumas.
Azijos augalai, šiaurinius A. pakraščius apima tundrų juosta, vietomis ligi 1000 km pločio. Aukštose plokštakalnė-se tundros įsiskverbia tolyn į pietus. Į pietus nuo tundrų zonos tęsiasi spygliuočių sritis, siekianti a. 10 mil. km2, čia tarp spygliuočių įsiterpia ir lapuočiai — beržai, drebulės, skroblai ir kt. Ši sritis aprėpia didžiąją Mandžiūrijos dalį, Korėją ir Japoniją. Trečiąją juostą juosia žolėtosios stepės, apimančios sritis į pietus nuo miškų zonos. Tarp šių juostų tarpinė sritis yra labai svarbi kultivuojamiems javams. Pietvakarių Sibire stepės glėbia didžiulius plotus, centro ir rytų Sibire jos eina siauru ruožu, o Mandžiūrijoje vėl labai plačiai pasiskleidę. šiaurės Kinuose jos daugiausia paverstos dirbama žeme. Be to, stepės apima dideles sritis Sibire, vak. Indijoje, Afganistane, Beludžistane ir Irane. Po