Abbasidai
Abd ul Halck Hamid
Širvaną, Gruziją ir Bagdadą (1623), buvo susidėjęs su anglais, persekiojo sunitus. 3) A. Paša (1813—1854), Mehemedo Ali sūnus, Egipto valdovas (1848—1854).
Abbasidai, kalifų dinastija (749-1258). Paskutiniajam Omajadui (ž.) Mervanui II viešpataujant (744—749), sukilo Abbaso palikuonis Ibrahimas ir buvo paskelbtas Chorasano valdovu. Jo brolis Abul Abbas Asdallah 749 pripažintas kalifu. Kiti žymūs A. — Abu Džafar el Mansur (754—775), Harun al Rašid (786—809), Mamun (813—833), paskutinis — Mustasim (1242—1258). Bagdado kalifatui suirus (1258), A. iki 1517 buvo Egipto kalifai.
- Muir The Califate 3 leid. 1897.
Abbe 1) Clevelandas (1838-1916) amerikietis astronomas ir meteorologas. Cincinati observ. direktorius ir Washingtono meteorologas. Prof. Washingtone ir Baltimorėj. Jo iniciatyva JAV įvesta standartinio laiko sistema ir valandiniai meridianai.
2) Ernestas (1840—1905) fizikas, 1870—1896 prof, ir 1878—1900 Jenos astronomijos observatorijos dir., vėliau dalininkas ir paveldėtojas Zeisso optinės dirbtuvės Jenoje. Nustatė savotišką kelią lęšio ar lęšių sistemos didžiojo židinio nuotoliui surasti. Pagamino fonometrą; lūžio rodikliui surasti konstruavo totalrefraktometrą, vad. A . refraktometrą; padirbo apertometrą; 1878 A. pateikė vad. vienalytę imersinę sistemą. A. nurodymais Zeiss padirbo apochromatus; mikroskopo apšviečiamoji sistema yra A. darbas,— ją sudaro veidrodis, diafragma ir stiklų sistema (kondensatorius); jis pirmas sudarė difrakcijos reikšmės vykstantiems mikroskope optikos reiškiniams teoriją.
Abbe pasaulinių (t. y. ne vienuolių) kunigų titulas Prancūzijoj.
Abbeville šiaurės rytų Prancūzijos mst. prie Sommes upės žiočių. Antrojo Pasaulinio karo metu (1940 5 21) vokiečiai prasiveržė ties A. prie jūros ir apsupo prancūzų ir anglų jėgas.
Abbot 1) Charles Greeley (g. 1872), Amerikos astrofizikas, nuo 1908 astrofizikos observatorijos dir. Washingtone. Išsp.: The Sun 1907, The Earth and Stars 1946.
2) Henrikas Lacrom (1831—1927) JAV generolas, 1850 — 1860 vykdęs pirmuosius Mississippi žemupio tyrinėjimus dalyvavęs 1861—1865 karuose ir 1896 Panamos perkaso projektavime.
A. B. C. valstybės, savo didumu, taip pat ekonominio ir kultūrinio augimo atžvilgiu įžymiausios P. Amerikos valstybės: Argentina, Brazilija ir Chile.
A. B. C. informacinis dienraštis, ėjęs Kaune. Pirmas numeris išėjo 1933 IX 2. Redaktorius Antanas Matulaitis.
Abchazai (save vadina apsua) kaukaziečių tautelė š. r. Turkijoje ir p. v. Kaukaze, 220.000 gyv.; 1810 rusų okupuota. 523 priėmė krikščionybę. A. autonominė sovietų resp., turi apie 300.000 gyv., plotas 8700 km2. Didžiausias miestas Suchum.
Abd el Krim (g. 1880) Maroko emiras. 1912 pradėjo kovoti dėl Maroko nepriklausomybės. 1921 prie Anualo sumušė ispanų kariuomenę ir 1922 II 1 pasiskelbė Maroko emiru. Kovodamas toliau dėl savo krašto atvadavimo, pradėjo karą su prancūzais. 1926 prancūzai ir ispanai, bendrai veikdami, nugalėjo rifus ir jų vadą, emirą Abd el Krimą, paėmė į nelaisvę, iš kurios 1947 pabėgo.
Abdera mst. graikų Trakijoje. Pagal legendą, A. oras turėdavęs kvailinami} ypatybių, iš ko kilo mulkio sinonimas abderitas, nors A. piliečių tarpe yra buvęs filosofas Demokritas.
Abderhalden Emilis (1877—1950) fiziologas chemikas, nuo 1911 prof. Halles universitete, dirbo daugiausia medžiagų apykaitos fiziologijos, baltymų chemijos ir fermentų chemijos srityje. Išsp.: Lehrb. der physiol. Chemie (1906, 281948), Handb. der biochem. Arbeitsmethoden 9 Bde 19-10—19, Neue Ergebnisse auf dem Gebiete der speziellen Eiweisschemie 1909, Schutz fermente des tier. Organismus 1912, Handb. der biol. Arbeitsmethoden (nuo 1920), Lehrb. der Physiologie 4 Bde, 1925-1927, 121946; nuol918 leido Fortschritte der naturwissensch. Forschung, nuo 1909 Fer mentforschung.
Abdikacija senovės romėnų teisėje tėvo atsisakymas nuo savo sūnaus buvo vadinama A. A . valdovo (monarcho) atsistatydinimas. Prezidentų atsistatydinimas vadinamas ne A., bet rezignacija.
Abducens oculi (lot.) galvos smegenų motorinis nervas tiesiajam šoniniam akies raumeniui valdyti.
Abductor (lot. nuvedąs, atitraukiąs) raumuo, kurio funkcija atitraukti vieną kūno dalį nuo kitos arba nuo vidurinės kūno plokštumos.
Abd ul Asis 1) (1830—1876) nuo 1861 Turkijos sultonas, sukilėlių priverstas atsižadėti sosto ir nužudytas. 2) (1878—1943) Maroko sultonas, 1908 prancūzams kraštą užėmus, pašalintas.
Abd ul Hakk Hamid (1852—1938) Turkijos rašytojas ir diplomatas. Išsimokslinęs Paryžiuje, pradėjo kurti turkiškai, vadovaudamasis europietiškos literatūros pavyzdžiais. Rašė romanus, erotinius eilėraščius ir dramas. Išsp.: Madjera-i 'Išk, Ičli Kiz, Bir Sefilenin Hasb-i Hali ir kt.
15