Puslapis:LE02.djvu/165

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

esti daug pigesnis, kaip uždaros korespondencijos.

Bandiera Attilio (1811—1844) ir Emilio (18.19—1844) italų patriotai, Mazzinio Jaunosios Italijos (La Giovine Italia) organizacijos nariai. Sumanę užgriebti vieną karo laivą ir juo nuplaukti Sicilijoje sukilimo suruošti, jie buvo įduoti Austrijos valdžiai, ir drauge su kitais sąmokslininkais 1844 turėjo bėgti Korfu salon. Austrų policijos suprovokuotas gandu, kad Kalabrijoje prasidėjęs italų sukilimas, brolių B. vedamas jaunuolių būrelis 20 pasiryžėlių, nepaisydamas Mazzinio draudimo, valtimi pasiekė Italiją. Suklaidinti savo draugo, Austrijai tarnavusio šnipo, ties San Giovanni in Fiore jie pakliuvo Neapolio kariuomenės batalionui, kuris juos įveikęs nusivarė į Cosenzą. Karo teismo pasmerktieji mirti, liepos 25 d. 9 išlikę gyvi sukilėliai, dainuodami patriotinę dainą „kas miršta dėl tėvynės, gana bus gyvenęs ”, verkiantiems kareiviams patys davė įsakymą šauti. B. patriotų žygis sustiprino revoliucinį italų bruzdėjimą ir Europos tautų simpatijas.

Bandjermasin Indonezijos uostas Borneo saloje. Ligi 75.000 gyv. (1950). Pastatytas pelkėtoje vietoje prie Baritos upės. Daugumas namų statyta ant sijų arba plūduriuojančių keltų. Išvežama ryžiai, kaučukas, gyvačių išnaros, oda.

Bandikutas Peramelidae šeimos kelios sterblinių žinduolių rūšys. Maždaug triušio didumo, smailaus ilgo snukio, vidutinių, kartais labai didelių ausų. Priekinių kojų visai išlavėję tik du ar trys pirštai su stipriais, urvams kasti patogiais nagais. Užpakalinių kojų antrasis ir tretysis pirštai ligi pat nagų yra suaugę ir tuo būdu pritaikinti šokti. Gyvena Australijoje ir N. Gvinėjoje.

Bandymas planingas reiškinių tyrimas dirbtinai sudarytomis sąlygomis, norint nustatyti kokybinį ir kiekybinį tų reiškinių santykį su tokiomis sąlygomis. Tad B. skiriasi nuo reiškinių sekimo ir stebėjimo natūraliomis sąlygomis, t. y. taip, kaip jie pasitaiko gamtoje. B. tyrimo metodas už stebėjimą tuo geresnis, kad reiškinys visada gali būti keliamas ir kartojamas, ir kad, atitinkamai grupuojant sąlygas, jį galima atskirti nuo kitų palydovinių reiškinių. Tai leidžia nustatyti pagrindines sąlygas ar priežastis. Tiktai B. izoliuojant, galima tiksliai nustatyti atskirųjų sąlygų reikšmę, pvz. šviesos, šilimos, mineralų įtakos augalams augti. B. yra kiekybinis arba kokybinis, žiūrint, ar norima nustatyti, kokios sąlygos iškelia tokį reiškinį, ar norima susekti kiekybinį ryšį tarp sąlygų ir pasekmės. Kiekybiniai B. baigiami skaičiavimu, matavimu, svėrimu arba stebėjimu kitų žymių, netiesiogiai išreiškiančių intensyvumą, pvz. įkaitusių metalų spalva, jų temperatūra.

Eksperimentu pirmiausia vad. toks bandymas, kur reiškinys su savo sąlygomis paruošiamas, tiriamas ir matuojamas tikslesniais ir sudėtingesniais instrumentais pagal iš anksto darytąjį planą ir metodą. Pirmiausiai tai pravartu tiksliesiem's gamtos mokslams. Todėl apie eksperimentus daugiausia kalbama fizikoje. Šiaip eksperimentas dažniausiai yra B. .Sinonimas. B. yra svarbiausia induktyviojo pažinimo priemonė, nes jo tikslas faktus surankioti. Bet pažinimas toliau eina nuo faktų prie apibendrinimų. B. plačiausiai vartojamas gamtds moksluose, mažiau eksperimentinėj psichologijoj, dar mažiau socialiniuose moksluose, pvz. ekonomikoje. Ir fizikoje ne viską jis gali. Vienas jis mums būtų lyg aklas: nežinotume ką eksperimentuoti ir ko jieškoti. Čia jam kelius rodo spėjimai, hipotezės, teorijos. Daugybė sėkmingų ir painių eksperimentų galėjo būti padaryta tik dalyko bendresniu pažinimu arba teorijomis.

H. Dingier Das Experiment 1928.

Bandymas medžiagų. Statybinių ir kt. medžiagų savybėms sužinoti daromi B.: mechaniškieji, chemiškieji, techniškieji. Mechaniškieji B. (spaudimu, traukimu, lenkimu) daromi medžiagų tvirtumui ir patvarumui sužinoti; chemiškaisiais B. analizuojama jų sudėtis; mikroskopiškuoju B. — medžiagų struktūra ir kt. Medžiagoms išbandyti yra išdirbti metodai, joms priimti — B. normos.

Bandymų stotis institucija, skirta bet-kuriai sričiai moksliškai tirti. Žemės ūkio kraštuose B. S. yra paplitusios grynai įv, žemės ūkio problemoms tirti, ir dėlto B. S. dažnai yra suprantamos kaip įstaigos ar net ūkiai, kur yra sprendžiami įvairiausi su žemės ūkiu susiję klausimai. Dėl žymių dirvožemio ir klimato skirtumų bandymai (pvz. iš augalininkystės srities) yra būtini kiekvienam kraštui ir net rajonui, ypač norint gauti patikimus duomenis.

Pirmieji moksliniai žemės ūkio tyrimo pagrindai buvo padėti XIX a. pradžioje vokiečių mokslininko J. von Liebigo (1803 -1873) ir prancūzo J. B. Boussingault’o (1802 —1887). Abu jie buvo agrochemikai. Bous-singault XIX a. pradėjo laboratorinius ir lauko bandymus iš ž. ū. srities savo privačiame ūkyje Elzase ir tuo būdu davė pagrindą dabartinėms ž. ū. B. S. Maždaug tuo pat metu anglas J. B. Lawes (1814—1900) pradėjo augalų tręšimo bandymus savo Rothamstedo dvare prie Londono. Rotham-stedo B. S. tebėra iš pagrindinių B. S. Anglijoje. Kaikurie tręšimo bandymai yra te-bebandomi nuo pat stoties įsteigimo (1843). Pirmoji valstybinė ž. ū. B. S. buvo įst. 1852 Moekerne prie Leipcigo, Vokietijoje. Šiandien B. S. tinklas yra jau gana tankus visuose pasaulio kraštuose.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5573-0=5573 wiki spaudos ženklai).