Puslapis:LE02.djvu/369

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

rijos žinioje. I mokyklą buvo priimami mokiniai, baigę 4 klases. Mokslas tęsėsi dvejus metus, be to, vieneri metai buvo skiriami praktikai. Atlikus praktiką ir išlaikius egzaminus, buvo suteikiamas pienininkystės techniko vardas. 1938 mokykla buvo reformuota ir pavadinta vidur, pienininkystės mokykla. Mokslas su praktika buvo prailgintas ligi 4 metų. Ligi pirmosios bolševikų okupacijos buvo išleista 13 laidų pienininkų (apie 300 asmenų).

Belvederio miškas Ukmergės aps. Pabaisko vi. 50 ha ploto pušynas. Dirva smėlio.

Belvederis, žmonių vad. Bulvadaras, Kauno aps. Seredžiaus vi. dv„ 1,5 km nuo Seredžiaus. 1860 čia jo savininkas Kietas Burba buvo projektavęs statyti pirmą Lietuvos cukraus fabriką, ir tam reikalui buvo sudaręs bendrovę, kuriai priklausė ir vysk. Valančius. Dėl 1863 sukilimo, kada ir pats Burba buvo sušaudytas, šis sumanymas neįvyko. 1921 B. centre buvo įkurta žemesnioji žemės ūkio mokykla, kuri veikė ligi 1925. 1926 čia įst. augštesnioji pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, kuri nuo 1927 buvo padalinta į dvi: gyvulininkystės techn. Gruzdžiuose ir pienininkystės technikų B. 1925 ir 1931 B. buvo ir kontrol-asistentų kursai. Prieš I pas. karą B. patalpose komp. St. Šimkus yra surengęs kelis lietuviškus vakarus su vaidinimais ir chorų dainomis (toks buvo jų vardas), kur sueidavo žiūrėti tūkstančiai žmonių.

Belvederis (it. bel-vedere — gražus reginys) gražus reginys į tolį, vėliau altana ar paviljonas parke su gražiu reginiu ir, pagaliau, patys rūmai. Tokie B.-rūmai ypač renesanso ir baroko laikais būdavo statomi. Garsiausi jų yra Bramantės planais statytas 1501—1513 Vatikano B. (didelis skulptūrų rinkinys), ir Vienos B., statytas 1693— 1724 architekto L. v. Hildebrando. Lenkuose buvo Varšuvos B., kurį 1662 savo žmonai pastatydino Lietuvos kancleris Kristupas Pacas. Rusai jį 1818 nugriovė ir pastatydino naują B., kuriame nepriklausomos Lenkijos metu buvo įsikūręs Pilsudskis.

Belvederio Apolonas III a. pr. Kr. Apolono statula, priskiriama Leochariui, Ji XV a. pradžioj buvo surasta netoli Romos, o XVI a. pradžioje popiežiaus Juliaus II pastatyta Vatikano rūmuose Belvederyje.

Belzas, Belžas, lenk. Belz, mst., v. Galicijoje, Ukrainoje. Ligi 5000 gyventojų.

Praeityje B. suvaidino gana svarbų politinį vaidmenį. Jo sritis priklausė vadinamiems Červenio miestams. IX a. Kievo kunig. Šv. Vladimiras prijungė B. prie Kievo. Jam mirus, lenkų kunig. Boleslovas I B. su kitais miestais užgrobė sau. Paskiau Vladimiro sūnus Jaroslavas atsiėmė iš lenkų B. su visa Galicija. 1121 neilgam B. pateko į lenkų kunig. Boleslovo Kreivaburnio rankas. XII a. antroje pusėje B. sudarė savarankišką k-ją. XIII a. įėjo į Haličo-Valui-nės k-jos ribas. 1240 B. nusiaubė totoriai. Apie XIII a. vidurį valdė Mindaugo priešininkas Haličo kunig. Danielius. 1266 teko jo sūnui Levui. 1301 jam mirus, B. kartu su Valuine ir Haliču atiteko Mazovijos kunig. Traidenio sūnui Boleslovui-Jurgiui II, kuris buvo vedęs Gedimino dukterį. Jam mirus, B. atiteko lietuviams. 1349 lenkų karalius Kazimieras pasigrobė lietuviams priklausančius B., Liet. Brastą ir Vladimirą. Bet 1350 lietuviai, atsiėmę Valuinės žemes, puolė Galiciją ir buvo apgulę Lvivą. Tuomet Kazimieras, talkininkaujamas Vengrijos karaliaus Liudviko, 135.1 puolė Kęstučio valdomą Lietuvos Brastą. 1352 II apgulė lietuvių ginamą B., bet nepajėgė paimti. Tuomet 1352 karalius Kazimieras sudarė sutartį su B. kunig. Jurgiu Narimantaičiu, kuris ta sutartimi gavo laikinai dar ir Kre-menčių. Bet 1353 lenkai vėl nesėkmingai mėgino B. paimti. 1366 Kazimieras, pasinaudojęs tuo, kad kryžiuočiai puolė tikrąją Lietuvą, su didele kariuomene įsiveržė į Valuinę. Jurgis 'Narimantaitis buvo priverstas pasiduoti Kazimierui vasalo teisėmis, betgi gavęs valdyti ir Chelmo sritį. Tais pačiais 1366 tarp Algirdo, Kęstučio, Jaunučio ir Liubarto iš vienos pusės ir Kazimiero bei jo vasalų Jurgio Narimantai-čio ir Jurgio Karijotaičio iš kitos buvo pasirašyta amžinoji taika, pagal kurią B. buvo pripažintas Lenkijai. Tačiau Jurgis Narimantaitis 1366—1370 nuo Lenkijos atkrito, ir, mirus Kazimierui, 1370 Lietuvos kunigaikščiai atsiėmė visas žemes, kurių buvo nustoję 1366. 1376 B. kunig. Jurgio iniciatyva Liubartas, Kęstutis ir Jurgis Narimantaitis, įsiveržę į Lenkijos žemes, pasiekė Tarnopolio ir Krokuvos apylinkes. 1377 Lenkijos ir Vengrijos karalius Liudvikas puolė B. ir Chelmo kunig. Jurgį Nariman-taitį, kuris turėjo pasiduoti. B. kartu su Chelmu buvo prijungti prie Galicijos. Kunig. Jurgis gavo valdyti Liubačevą, o pati Galicija sų B. buvo paversta vengrų provincija, valdoma Opolės kunig. Vladislovo. 1387 Vytautas padėjo lenkams iš vengrų atsiimti visą Galiciją su B. Kad ir Jurgis

Belvederis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5027-0=5027 wiki spaudos ženklai).