Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/408

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


tomą pavedė versti po to, kai vertėjas kun. J. S. Dovydaitis rusų jau buvo ištremtas, ir Filipeckio I-jį tomą, kuris nebuvo išspausdintas. Dar prieš spaudos uždraudimą buvo parašęs Valiūno Birutei naują melodiją, kurios Zavadzkis neišspausdino.

3) Povilas (1838—1888 II 8). Mokėsi Varnių seminarijoje ir Petrapilio kun. akademijoje, kurią 1860 XI 26 baigė. Ištrėmus kunigą Gabševičių, buvo paskirtas Varnių kųn. sem. profesoriumi jo vietoje, paskiau Rietavo vikaru, 1868—1871 Gegrėnų filia-listu ir 1871—1888 Plungės klebonu. Drauge su savo broliu, kun. Antanu, 1865 baigė A. Filipeckio vertimą Ant Nedielu apskritu metu Pamokslaj (758 psl.). Jis nebuvo išspausdintas, nes norėta, kad rusų valdžia rusų raidėmis ir šio vertimo neišspausdintų, kaip ji suktai išspausdino Bialobrzeskio pamokslus.

Vacl. Biržiška Bialobrzeskio ir Filipeckio pamokslų vertimas — XXVII Knygų Mėgėjų Metraštis I 1933.

Beresta arba Beršta, gud. Berestovica, lenk.- Brzostowica.

1) Didžioji B. Gardino aps. Did. Be-restovicos vi. upelis, Svisloties (¡Nemuno) deš. int., 16,1 km ilgio. Ties Holynkos bžk. įteka į Svislotį. Turi 4 intakus. Nuolydis 0,0012. Baseino plotas 132 km2.

2) Mažoji B. Gardino aps. M. Beres-tovicos vi. upelis, Svisloties (Nemuno) deš. int., 10,2 km ilgio. Baseino plotas 50 km2.

Berestečko mst. Ukrainoje, Valuinėje, prie Styrės upės, į pietv. nuo Lucko. Ligi 1569 D. Lietuvos K-jos teritorijoje. XVI a. buvo Fridricho Pronskio nuosavybėje, ir jis čia įkūrė mstl. XVI a. pabaigoje čia atsirado arionų bažnyčia. 1651 VI 28—30 čia įvyko kautynės tarp lenkų ir kazokų, ir laimėjimui atminti karalius Jonas Kazimieras čia pastatė katalikų bažnyčią, kuri buvo perstatyta 1711. Vėliau čia buvo ir trinitorių vienuolynas. XVIII a. marais čia buvo išmirę visi gyventojai, išskyrus 5 žmones.

Berestečko kautynės įvyko tarp sukilusių prieš Lenkiją Bahdano Chmielnickio vadovaujamų kazokų ir karaliaus Jono Kazimiero vadovaujamų lenkų 1651 VI 28—30. Iš lenkų pusės dalyvavo apie 76.000 samdytų karių ir mobilizuotų bajorų, o iš kazokų pusės ligi 200.000 kazokų ir ligi 100.000 sąjungininkų Krymo totorių. Lenkų kariuomenei kautynėse vadovavo Kalinovskis, Jeremijas Visniovieckis, Lanckoronskis, Boguslovas Radvila ir Przyjemskis, totoriams — chanas Islam Gi-rėjas ir jo brolis Sultonas Amuratas, kazokams — Chmielnickis. VI 28—29 kautynės dar neišspręstos liko. Kada VI 30 kautynėse buvo užmuštas totorių vadas Amuratas, chanas su totoriais pasileido bėgti, o Chmielnickiui mėginus jį sustabdyti, chanas įsakė jį suimti, surišti ir su savimi išgabenti. Tuomet lenkai, pasinaudoję, kad kazokai liko be sąjungininkų ir be vadų, užėmė totorių buvusias pozicijas. Tabore apsikasę, kazokai, išrinkę naujus vadus, mėgino derėtis, bet nepriėmė jiems lenkų duotųjų sąlygų, ir nauju vadu išrinko Bo-hūną. Tas VII 7 planavo prasimušti. Tačiau kazokuose kilus panikai, įtariant, kad jų vadovybė bėganti, ir visiems sujudus bėgti, juos beveik beginklius puolė lenkai, ir tada išžudė ligi 22.000 žmonių. Jonas Kazimieras, laimėjimu pasinaudojęs, norėjo vykti į Kievą ir ten kazokams padiktuoti taikos sąlygas. Bet bajorų kariuomenė pradėjo mitinguoti, atsisakė dalyvauti karo žygiuose ir išsiskirstė, palikdama savo karalių tik su neapmokėtais samdytaisiais kareiviais. Jonas Kazimieras turėjo grįžti į Varšuvą. Kazokai atsipeikėjo, vėl susitarė su totoriais ir toliau kariavo. Karas pasibaigė Ukrainos atkritimu nuo Lenkijos.

S. Smolka Grunwald i Beresteczko 1910.

Beretas (lot. birettum) plokščia, apskrita ar keturkampė kepurė, vartojama Bėar-no gyventojų Prancūzijoje. Įvairių formų ji paplito tarp studentų, vaikų, taip pat virto ir atitinkamų uniformų (pvz. teisėjų, advokatų, įvairių mokslų daktarų ir kt.) dalimi.

Bereza, Kartūzų Bereza, D. L. K. mstl., Pružanų aps., prie Jasioldos upės. Čia 1628 Leonas Sapiega įkūrė vienintelį Lietuvoje kartūzų vienuolyną, kurį 1831 rusų valdžia uždarė. Lenkų okupacijos laikais čia kurį laiką buvo įtaisyta koncentracijos stovykla, kurioje buvo kalinama nemaža ir lietuvių. 1939 buvo ligi 10.000 kalinių. Per tris mėnesius čia ir stipriausio kalinio sveikata palūždavo. Dabar tuo kalėjimu toliau naudojasi ir bolševikai.

Bereza 1) D i d ž i o j i B., Dniepro deš. int., 587 km ilgio; prasideda r. Lietuvoje ties Dokšičių mst.; augštupyje teka į rytus, kerta Medelio ež. ir jungiasi (542 km) su intaku Ponia, kurio versmės labai artimos Neries versmėms. Nuo Berezinos mst. (531 km) B. teka į p. ir jau tinka laivybai. Iki Borisovo mst. (390 km) B. teka lygiu pelkėtu slėniu, pro šlapius miškus. Į B. teka daug didelių intakų; kair. int. Sergutis panaudotas B. sujungti su Dauguva; nuo Sergu-ties žiočių B. teka pietų-rytų linkme. Laivybą trukdo ilgas Peliko ežeras, pro kurį teka B. (451 km). Žemiau Borisovo mst. iki Bobruisko mst. (165 km) plaukioja keleiviniai garlaiviai. Žemutinis ruožas seklesnis ir sunkesnis laivams; čia upė teka bendra pietų-rytų linkme ir žemiau Gorvalio mst. įteka į Dnieprą 1336 km nuo jo žiočių. Svarbiausi B. intakai: 542 km deš. Ponia, 486 km kair. Sergutis, 425 km deš. Haina, 389 km kair. Iša, 381 km deš. Plisa, 358 km

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:


Autorius
  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5523-0=5523 wiki spaudos ženklai).