go korektūra buvo ištaisyta turėti savo parapijiečiams skaityti. Naujos evangelijų ištraukos 1629 buvo paskelbtos K. Sirvydo Punktuose Sakymų 1629 ir 1644 — iš viso 14 ištraukų pirmojoje dalyje ir 10 II-joje. Kaip vėliau paaiškėjo, Sirvydas jas tik atrinko iš lenkiško vertimo, o patį vertimą atliko Jonas Jaknavičius, kuris paskiau, 1637, paruošė evangelijų lietuviškus vertimus visiems metams „Ewangelie polskie y litewskie”. Šių evangelijų pirmasis žinomas spausdintas leidimas yra 1647. Jie buvo nuolatos kartojami. Jų žinomi 6 leidimai XVII a„ 24 XVIII a. ir 15 XIX a., kurių 2 pasirodė, rusams lietuvių spaudą jau uždraudus. XVIII a. šios evangelijų ištraukos buvo dar kiek papildytos: ar iš išlikusio Jaknavičiaus rankraščio, ar kito kokio vertėjo išverstos. Jos buvo leidžiamos dviem tekstais — lenkišku ir lietuvišku. Tik vienas 1806 leidimas vyskupo J. A. Giedraičio įsakymu buvo išleistas be lenkiško teksto ir kunigui Domininkui Mogėnui lietuvišką tekstą kiek perredagavus. Ligi 1816 šios evangelijos buvo vienintelė katalikiškojoje Lietuvoje lietuviškai išversta B. dalis.
1902 A. Jakštas pabrėžė Žinyčioje N. 4/5 psl. 29, „lietuviai protestantai tame dalyke daug daugiau buvo padarę, negu lietuviai katalikai.”
M. Lietuvoje B. vertimo lietuvių kalba klausimas iškilo XVI a. pirmoje pusėje. Spėjama, kad Stanislovas Svetkus Rapolionis (Rapailionis, lot. Rapagelanus) buvo pradėjęs B. versti, bet, kaip tai vėliau paaiškėjo, ne lietuvių, bet lenkų kalba. Tuo pačiu metu Abraomas Kulvietis buvo išvertęs dalį Dovydo Psalmių. Mažvydo bendradarbis Augustinas Jomantas, išvertęs Dovydo psalmes, buvo pradėjęs versti N. Testamentą, o 1576 buvo savo dvasinės vyresnybės raginamas tą darbą greičiau baigti. Bet greitai miręs, nebaigė, o vertimo rankraštis neišliko. Dar išliko 1573 nurašyto Yschguldimo Evvangeliu per wisus Mettus rankraštis, kurio autorius nėra žinomas, bet tik jo nurašinėtojai: Mykolas Sapūnas, Jonas Bylaukis (Bielavk) ir Patroklas Velve-ras (Velverus). 1579 Baltramiejus Vilentas išspausdino savo išverstas Euangelias bei Epistolas, Nedeliu ir &chwentuju dienosu skaitomosios. 1612 jos buvo L. Sengstocko išleistos .nauju leidimu. Bet jų vertimas, matyt, tuo laiku nevisus buvo patenkinęs, nes 1579 III 6 ėmęsis B. versti Jonas Bretkūnas, savo darbą pradėjo kaip tik Evangelijų vertimu. Dirbdamas su pertraukomis 1580 VII 7 — 1585 IX 20 ir 1587 VI 9 — 1588 VII 2, Bretkūnas ligi 1590 XI 27 baigė visą B. vertimą, kalbiškai kiek padedamas Zacharijos Blotnos, Danieliaus Gaidžio, Fridriko Masalskio, Jono Hopnerio, Jono Bylaukio, Si-mano Vaišnoro, Jurgio Musos-Martynaičio, Jono Gedkanto, Patroklo Velvero ir Mikalojaus Siautilos. 1599 Prūsijos valdžia šį rankraštį nusipirko, bet jo neišsp., ir jis buvo išlikęs ligi II pas. karo (jo fotokopija VDU bibliotekoje). Tik 1625 Jonui Rėzai pavyko iš to rankraščio išsp. vienas Dovydo Psalmes. O Bretkūnas, 1591 išspausdinęs savo Postillą, joms Evangelijų ištraukas ėmė ne iš savo B. vertimo, bet iš 1579 Vilento Evangelijų. Ligi XVIII a. pradžios M. Lietuvoje B. leidimo klausimas daugiau nebe-keliamas. Tuo laiku juo kiek susirūpino D. Lietuvos reformatai. 1600 išleidę Jokūbo Morkūno verstą Postillą Lietuwiszką, jie ten įdėjo Evangelijų ištraukas iš Vilento Evangelijų vertimo. Prieš tai jie buvo nusiuntę ir pas Bretkūną Vidžių katechetą Strišką įsitikinti, ar šio vertimas tiktų jiems. Bet kada paaiškėjo, kad Bretkūno B. vertimas nebus išspausdintas, jie pradėjo patys galvoti apie savarankišką tokio vertimo paruošimą. Ir kada 1652 didysis Lietuvos het-monas Jonušas Radvila Kėdainiuose įstei-