su neturto pažymėjimais nuo sumažintų kainų būdavo dar 50% nubraukiama, kad gydymas būtų prieinamas ir nepasiturintiems . Kad B. kurortas būtų lengviau pasiekiamas, 1934 buvo pastatyta autobusų stotis, iš kurios į Kauną išeidavo autobusai apie 8 kartus per dieną.
Kurortui sparčiai augant pasidarė aišku, kad visi kurorto įrengimai artimoje ateityje pasidarys nepakankami. Buvo nutarta nedelsiant ruošti naują B. planą, pertvarkant tiek patį kurortą, tiek Birštono miestelį. 1939 rudenį, kai Lenkijos kariuomenės likučiai atbėgo į Lietuvą, B. kurortas turėjo priimti ir apgyvendinti savo sanatorijose apie 2500 lenkų karių. Šių karių tarpe buvo keliolika inžinierių architektų. Kurorto direktorius pasiūlė jiems pamėginti paruošti naujo Birštono planą. Lenkai sutiko. Į B. buvo surinkti lenkai architektai iš kitų belaisvių stovyklų, viso susidarė grupė iš virš 30 architektų. Ši grupė pasiskirstė į 9 mažas grupes ir po 9 mėnesių jie paruošė naujo Birštono 9 konkursinius projektus. (Lygiagrečiai ėjo ir kiti B. naujam planavimui paruošiamieji darbai. 1940 pavasarį buvo atlikti B. kurorto, miestelio ir apylinkių trianguliaciniai matavimai). 1940 pavasarį Kaune suruošta nevieša šių B. projektų paroda. Lietuvių architektų ju-ry komisija išrinko 3 geriausius projektus ir pavedė iš jų paruošti vieną galutinį projektą. Bet bebaigiamą darbą nutraukė rusų okupacija. Kurorto direktorius buvo suimtas, taip pat ir dalis lenkų architektų (kita jų dalis buvo ištremta į Sibirą). Visa B. projektų medžiaga atsidūrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus archyve. Kurorto direktoriumi vietiniai komunistai paskyrė buvusį kurorto šlavėją ir sargą. Geriausi baldai iš Baltosios Sanatorijos ir kitokio turto dalis buvo išgabenta į Druskininkus viloms, skirtoms kompartijos pareigūnams. 1941 rusams pabėgus iš Lietuvos, į B. kurortą vėl grįžo lietuvių administracija, bet išgrobtas kurortas nebegalėjo atsigauti ir per visą vokiečių okupaciją tik tęsė skurdų vegetavimą. Lietuvos Raudonasis Kryžius 1924—1940 į B. kurorto tobulinimą ir plėtimą buvo investavęs virš miliono litų.
- B. Matulionis Birštono kurortas 1934; S. Kolupaila Lietuvos mineraliniai vandenys, Birštonas — Naujoji Romuva 1931 N. 21; (”) Nemunas 1950; N. Krasoioskij Birštanskije mineralnye vody 1860: M. Kirkor Monografija rėki Nemana 1875; W. Syrokomla Niemen od zrodel do ujšcia 1861 (vertimas Kosmos 1932).
Birštono kilpa arba Didžioji Nemuno kilpa — didelis vidurinio Nemuno ruožo tarp Gardino ir Kauno vingis, apie 30 km į pietus nuo Kauno, dėl kurio upė pasidarė sau ligi 50 km nereikalingo kelio, pragraužda-ma storą moreninių sąnašų sluogsnį ir blaškydamas! visomis linkmėmis. Nemunas teka nuo Alytaus į šiaurę siaura, apie 100 m pločio, vaga. Ties Punios šilu Nemunas daro staigų posūkį į dešinę, po 2—3 km pasiekęs Margerio kalną Punioje, smarkiai suka į kairę pro Nemaniūnų bžk., Vaitiškių ir
Vytauto šaltinis Birštone
Verknės slėnys, užtvankos vieta