populaires de Basse-Bretagne 1885, operas Michel Columb 1888, Thamara 1891, Myra-hin 1905.
Bourgeois 1) pilietis (iš pr. bourg — pilis), miestietis.
2) Borgis, burgi s, burgos nuo prancūzų spaustuvininko pavardės Bourgeois kilęs pavadinimas spaudmenims tarp petito ir korpo, o šiaipjau tas pats gar-montas. Yra įvairių B. sistemų : Didot, Ber-thold, Caslou, Fournier, Haase, Marder and Luse. Taip pat atskiriama B. antikva, kursyvas, elzeviras, onedievalis.
Bourgeois 1) Louis (apie 1510—apie 1572) prancūzų kompozitorius. 1547—1561 pritaikė muziką psalmėms. Išsp. Le droit chemin de musique 1550, kur pateikė ilgai Prancūzijoje vartotą naują tonų žymėjimo sistemą (mutaciją).
2) Léon Vi-ctor Auguste (1851 — 1925) prancūzų politikas. Nuo 1888 parlamento narys (kairysis radikalas), daug kartų ministeris pirmininkas. 1907 atstovavo Prancūzijai Haagos taikos konferencijoje, nuo 1903 .Haagos teismo arbitražo komisijos narys, 1902 —1903 parlamento pirmininkas, 1905 senato narys. Tautų Sąjungos pirmosios sesijos pirmininkas. Jam pirmininkaujant, buvo pasmerktas Želigovskio smurtas. 1920 gavo Nobelio taikos premiją. 1920—1923 senato pirmininkas. Išsp. L’Éducation de la démocrate française 1897, Essai d’une philosophie de la solidarité 1902, L’oeuvre de la Société des Nations 1920—1923.
3) Emile (1857—1934) prancūzų istorikas. 1893—1904 École normale profesorius. 1905—1933 Sorbonos profesorius. Išsp. Manuel historique de la politique étrangère 1893—-1925, La diplomatie secrète au XVIII siècle 1909—191.1, Les sources de l’histoire de France 1913—1924. Drauge su Pagès’u — Les origines et les responsabilités de la grande guerre 1921.
Bourgeoisie ž. Buržuazija.
Bourges vidurinės Prancūzijos miestas tarp Paryžiaus ir Lyono, Cher departamento administracinis centras. 45.300 gyventojų (1952). Ginklų, pianinų, metalo dirbinių, porcelano pramonė. 1190 —1324 statyta ankstyvosios gotikos katedra su XIII a. vitražais. Šen. galų bituringų Ava-ricum, 52 pr. Kr. užimtas Cezario. 1422— 1429 Karolio VII rezidencija. 1438 čia priimta pragmatinė sankcija galikonų bažnyčiai.
Bourges Elémir (1852 —1925) prancūzų, apysakų rašytojas, Goncourt’ų akademijos narys. Išsp. Le crépuscule des dieux 1884, Les oiseaux s’envolent et les fleurs tombent 1893, L’enfant qui revient 1905, La Nef 1904 (eilėraščiai). Raštų rinkinys išspausdintas 1929, laiškai 1942.
Bourget Paul Charles Joseph (1852 — 1935) prancūzų apysakininkas, greta Bar-res’o ir Maurras’o naujo antirevoliucinio tradicionalizmo skelbėjas. Pradžioje pozityvistas ir skeptikas, vėliau virto krikščionišku moralistu, bet ir grįžęs katali-kybėn, galutinai neišsivadavo nuo pozityvizmo. Pradžioje pasireiškė eilėraščiais (Poésies 1872—1882, Les aveux) ir literatūros kritikos straipsniais (Essais de psychologie contemporaine 1883, Études et portraits 1888), nuo 1884 leido vieną po kito psichologinius analitinius romanus: Cruelle énigme 1885, Le disciple 1889, Psychologie de l’amour moderne (apysaka) 1890, Cosmopolis 189.2, L’étape 1903, Un divorce 1904, Le démon de midi 1914, Nemesis 1918, La-zarine 1919, Une drame dans le monde 1922, Nos actes nous suivent 1927. Lietuviškai P. Jakas išvertė Vidurdienio demonas 1937—1938. Dramoje pasireiškė La barricade 1910, Le crise 1911. Raštų rinkinys 1920—1928.
- M. Klerk P. B. et ses idées littéraires 1946; J. Laurent Paul et Jean Paul (B. ir Sartre) 1951.
Bourgin Georges (g. 1879) prancūzų istorikas. Prancūzijos archyvo direktorius. Išsp. L’histoire de la Commune 1939, La Troisième République 1939, Les Démocraties contre le facisme 1946.
Bourmont Louis Auguste Victor (1773— 1846) prancūzų karys, nuo 1830 maršalas. 1792—1793 dalyvavo Condé žygiuose, 1794 —1796 organizavo Vendée sukilimą. 1799 buvo įveikęs respublikos kariuomenę ties Louverné ir Mansu, paskiau pralaimėjęs, pasinaudojo amnestija ir gyveno Paryžiuje. 1800 įtartas dalyvavęs rojalistų pasikėsinime prieš Napoleoną, buvo suimtas, 1805 pabėgo Portugalijon, kur, įsiveržus Napoleono kariuomenei, 1807 į ją įstojo. Dalyvavo .1812 ir 1813—1814 žygiuose. 1815 divizijos vadas. Pabėgo Namuran ir, pranešęs Blūcheriui apie Napoleono planus, išgelbėjo Napoleono priešus. 1823 kariuomenės vadas prieš ispanus, 1829 karo ministeris, 1830 užėmė Alžirą. 1830 karaliui Karoliui X nustojus valdžios, pabėgo Angli-on ir 1832 mėgino vandiečius sukelti prieš Liudviką Pilypą. Nepasisekus pasitrukė į Portugaliją, 1834 į Italiją. Amnestuotas. 1840 grįžo Prancūzijon.
P. Bourget