Puslapis:LE03.djvu/321

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

mas. Išvertė Cavalerią rusticaną, Hauptmanno Nuskendusį Varpą, Ostrovskio Mišką, Fuldos širdžių keistenybes. 1938—1939 išvertė J. Verno Paslaptingąją salą.

Budzeika 1) Ignas (g. 1881 Punsko vi.) Vilniaus lietuvių veikėjas. Pradžios mokslą baigė Punske, paskiau gimnaziją ir buhalterijos kursus Varšuvoje. 1911 apsigyveno Vilniuje ir dirbo įvairiose lietuvių organizacijose. 1912 su dr. J. Basanavičiumi, J. Jasaičiu, Smilgevičiumi buvo žemės ūkio mašinų Vilijos fabriko steigėjas ir jos vyr. buhalteris. 1915 kartu su fabriku buvo evakuotas į Smalenską. 1919 grįžo į Vilnių. Lenkų okupacijos laikais aktyviai dalyvaudamas lietuvių visuomenės veikloje, 1925 kartu su kun. A. Viskanta, kun. M. Raštučiu, A. Palevičiene buvo šv. Kazimiero jaunimo draugijos steigėju, ši draugija po kelerių metų turėjo skyrių beveik kiekviename rytų Lietuvos kaime su ligi 20.000 narių.

2) Jurgis (g. 1921 Vilniuje), Igno (1) sūnus. Ekonomistas. 1939 baigęs Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje, 1939 —1943 studijavo Vilniaus universitete ekonomiką ir matematiką. Tremtyje 1945 baigė Innsbrucko universitetą ir 1947 gavo ekonominių mokslų daktaro laipsnį. 1946 — 1949 Innsbrucko lietuvių stud, sambūrio Lithuania pirmininkas. 'Nuo .1949 gyvena JAV. čia su kitais parašė Where Are We Going, kur nagrinėjamos ūkiškos JAV problemos. Ekonominiais klausimais bendradarbiauja lietuvių ir amerikiečių spaudoje.

Bruzdylų miškas Trakų aps. 3 km nuo Semeliškių, 577 ha ploto. Dirvožemis priemolio. Vyrauja eglė su ąžuolu, priemaišoje juodalksnis, beržas, pušis, skroblas, klevas. Medynai III augštumo, 0,6 skalsumo, brandūs. Laikosi šernų, perisi juodųjų gandrų.

Budzynski 1) Konstantinas (1807 Lietuvoje — po 1861) filosofijos magistras, pedagogas. Mokėsi Svisloties gimnazijoje, 1823—1826 Vilniaus universiteto fizikos matematikos fakultete, kurį baigė filosofijos kandidatu. Uždarius Vilniaus universitetą, B. magistro egzaminus laikė 1836 Kijevo universitete. 1834—1838 Niežino institute skaitė teorinę ir taikomąją matematiką ir botaniką. Girių ir matininkų instituto matematikos mokytojas. Paliko savo kursų rankraščių.

2) Stanislovas XVI a. Jono Lasic-kio, Jeronimo Filipovskio, Pranciškaus Lis-manino asmens sekretorius. Pradžioje buvo arionas, paskiau grįžo katalikybėn. Paliko rankraščiu Historyja košcielna w rze-czach religii w Polsce i w sąsiednich krai-nach.

Budzisizyn, vok. Bautzen, vendų Budissin, serbų-lužičėnų autonominės srities sostinė (nuo 1948) Saksonijoje, Spree dešiniajame krante, ligi 50.000 gyventojų. Sena slavų tvirtovė prieš besiveržiančius germanus, kurie apie 1000 pasistatydino Ortenburg pilį (XV a. perstatyta). 1429 ir 1431 apsuptas husitų, 1620 ir 1634 saksų, 1633 užimtas Wallensteino, 1639 švedų.

Buellia kerpių gentis, apie 200 rūšių, kurios auga ant medžių žievės, ant negyvų augalų. Lietuvoje ant medžių žievės dažnai pasitaiko B. parasema (Arch.) Th. Fr. ir B. Myriocarpa DC.

Buenos Aires 1) Argentinos sostinė, didžiausias Pietų Amerikos žemyno miestas; ligi 4 m'il. gyv. (1954), 340 34' pietų pločio, Rio de Plata žemupio (šioje vietoje 45 km platumo) dešiniajame krante. Iš nežymaus miesto B. A. greitai išaugo į didmiestį: 1880 — 200.000, 1931 — 2,2 miliono gyventojų. B. A. yra 240 km nuo Atlanto vandenyno, svarbiausias Argentinos uostas (su metine prekių apyvarta ligi 20 milionų tonų), pramonės ir prekybos centras. Drauge su artimaisiais Avellanedos, Quilmes, Adrogue, Tigre, San Fernando, San Isidoro, San Martino, San Justo, Lomas de Zamora ir kt. priemiesčiais turi 1709 km- ir per 6 milio-nus gyventojų. Pro B. A. uostą išvežama javai, mėsos gaminiai, odos, pieno gaminiai, quebracho medis; įvežama mašinos, akmens anglis, naftos produktai, geležis, baldai, audiniai. Pramonė — žemės ūkio gaminių, automobilių, gėrimų, popieriaus, cukraus, naftos, metalų, chemikalų, trąšų, galanterijos. Miestas išplanuotas taisyklingais kvadratais, turi apsčiai dangoraižių, nors

Jurgis Budzeika

Buenos Aires uostas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4306-0=4306 wiki spaudos ženklai).