Puslapis:LE03.djvu/330

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Auksinis batelis 1938, Trys bičiuliai 1937, Po žilvičiais 1939, Pagiry maža trobelė 1940. 1930 suredagavo almanachą Aukštyn. Parašė operetę šviesutė (muzika M. Karkos).

2) (Kutorgienė) Elena (g.1888 VII 28 Samarkande, Turkestane). 1912 Maskvoje baigė medicinos fakultetą. 1924 V 16—1927 V 16 Lietuvos universiteto akių klinikos asistentė, nuo 1928 Kauno miesto ligonių kasos gydytoja ir nuo 1923 Vaikelio Jėzaus draugijos prieglaudų ir mokyklų akių ligų konsultantė. Išsp. Ob operacii Eiliota (Ot-čet o zasiedanijach 1-go Sjezda russkich vračej), O pozdnej infekcii poslie trepana-cii sklery po Eiliotu (Vestnik oftalmologov 1914 N. 7 — 8), Trachoma akių klinikos 1920—1925 daviniais (Medicina 1926 N 11).

3) Marija (g. 1896 IX 27 Tųloje, Rusijoje). 1919 baigė Maskvos universiteto fizikos chemijos skyrių. Nuo .1922 II 16 Lietuvos augštuosiuose kursuose neorganinės chemijos jaunesnioji asistentė, vėliau Lietuvos universitete tose pat pareigose. 1925 vyresnioji asistentė. Išsp. Zur Kelintais der Reduktion dės Ammonium ruthenates (Zeit-schrift fur anorganische und allgemeine Chemie 1935) ir kt.

Buivydas, arba Budivydas — kunigaikščio Burdikido brolis, drauge su juo pasirašęs 1289 sutartį su Valuinės kunigaikščiu Mstislavu.

Buivydas 1) Antanas (1856 II 20 Šiaulių aps. Žagarės vi. Juodeikiuose—1919 II 20 Tūloje, Rusijoje) gydytojas, aušrininkas. Mokėsi Žagarės pradžios mokykloje, Šiaulių gimnazijoje ir Maskvos universiteto medicinos fakultete, kurį pabaigė 1884. Studentaudar mas arčiau suėjo su J. Šliūpu, su kur’iso laikė ryšius ir šiam išvykus Aušros redaguoti, o paskiau ir Amerikon. Baigęs mediciną, B. apsigyveno Žagarėje, kur su vargonininku A. Baranausku ir felčeriu Marcinkumi platino lietuviškus raštus, skleidė tautinį susipratimą, populiarino medicinos žinias. 1884—1885 slapyvardžiais Ant. B. ir A. J. B. žagaras bendradarbiavo Aušroje, A. B. ir Daktaras A. B. 1884—1885 Unijoje ir 1885 Lietuvviszkame Balse. Policijai įskųstas už lietuviškų raštų ir socializmo skleidimą, turėjo apleisti Žagarę ir išsikelti į Rusiją, kur gyveno Turkestane, Kaukaze. Bet ir ten gyvendamas, nenutraukė ryšių su Lietuva: ne tik gaudavo uždraustą lietuvių spaudą, bet ir pats retkarčiais joje bendradarbiavo (pvz. 1901 —1902 ūkininke). Pagaliau išėjęs dimisi-jon, 1911 grįžo Lietuvon ir apsigyveno Kaune, kur Saulės mokykloje dėstė higieną, skaitydavo populiarias paskaitas Mergaičių ruošos amatų mokykloje ir Blaivybės draugijoje. 1914 karui prasidėjus, su tomis mokyklomis buvo evakuotas Rusijon. 1919 gavęs leidimą grįžti Lietuvon, apsikrėtė dėmėtąja šiltine ir mirė Tūloje.

A. B. laiškas — Mūsų Senovė II 3 1938.

2) Antanas (g. 1878 Kuldingos aps. Namikiuose, Latvijoje) lietuvių pedagogas Latvijoje. 1895—1899 mokėsi Kuldingos mokytojų seminarijoje. Ją baigęs, buvo prie Alūkstos Dvieto pradžios mokyklos, nuo 1903 pradžios mokyklų Rygoje mokytojas, vienoje iš jų įvedęs ir lietuvių kalbos dėstymą. 1915—1916 organizavo lietuviškas pradžios mokyklas Petrapilyje. Nuo 1916 vėl Rygoje, 1919—1929 lietuvių atstovas Rygos miesto švietimo skyriuje. 1922 padėjo kurti lietuvių gimnaziją Rygoje ir kurį laiką joje mokė.

3) Jonas (g. 1894 VIII 15 Seredžiaus vi. Armeniškių k.) visuomenės veikėjas. 1911 atvyko į JAV ir stojo į Amerikos lietuvių socialistų sąjungą. 1939—1954 LS'S centro komiteto sekretorius. Profesijos siuvėjas, veikė drabužių siuvėjų unijoje, eidamas duoklių rinkėjo, delegato ir kt. pareigas. Prisidėjo organizuojant Amerikos Lietuvių Tarybą ir ypač jos skyrių New Yorke. Bendradarbiavo lietuvių socialistų spaudoje (Keleivyje, Naujienose) korespondencijomis, straipsniais ir grožinės literatūros vaizdeliais.

4) Odo (Adomas; 1857 XI 30 Vilniuj e— 1942 XII 26 Krokuvoje) gydytojas. Mokėsi Vilniaus gimnazijoje ir Varšuvos universitete, paskiau dar studijavo pas Ko,chą Berlyne ir pas Pasteurą Paryžiuje. Grįžęs iš užsienio, Varšuvoje įsteigė bakteriologijos institutą, 1890 jį praplėtė į higienos stoti su nuo pasiutimo ligos skiepijimo institutu. Nuo 1893 ligi mirties Krokuvos universiteto higienos profesorius ir nuo 1897 valstybinio higienos instituto direktorius. Išsp. Pięč odczytow o bakteryach 1887, Rys zasad bakteryologii 1888, Wscieklizna u lu-dzi i leczenie jej wedlug metody Pasteura 1892 ir daug kitų darbų lenkų rusų, prancūzų, vokiečių ir esperanto kalbomis. Kurį laiką redagavo lenkų esperantininkų organą — Pola Esperantisto. 1898 P. Vileišis išleido B. populiarios brošiūros vertimą — Pirmutinė pagalba, ūmai susirgus.

Buividonių miškas Trakų aps. 6 km nuo Žiežmarių, 33 ha ploto. Dirvožemis molio. Eglynas su ąžuolu, drebule. Medynai vidutinio amžiaus, skalsumo 0,6; augštumas III.

Buivydžiai Vilniaus aps. bažnytkaimis ir dvaras prie Buivydės upelio. 1653 leno tei-

A Buivydas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5145-0=5145 wiki spaudos ženklai).