Biuretė augštas cilindrinis stiklinis indas su dalinimais, vartojamas tiksliam skysčių tūriui nustatyti.
Biurokratas valdininkas ar ir visuomenės veikėjas, težiūrįs raidės ir nesirūpinąs, kad jo tarnyba būtų iš tiesų tarnyba visuomenei.
Biurokratija (pr. la bure — gelumbė, le bureau — gelumbe užtiestas stalas, įstaigos skyrius: gr. kratos — valdžia) valdininkų valdžia, įsigalėjusi valdininkija, neprieinama visuomenės kontrolei, nuo visuomenės atsitraukusi ir atsakinga tik savo vyresnybei, paisanti ne visuomenės, tik valdžios ir savo reikalo, pasireiškianti raštų, įsakymų gausingumu (posakis Quid non ėst in actis, non est in mundo — ko nėra bylose, nėra ir pasaulyje). B. bendra prasme reiškia valdymo kryptį, kur visi reikalai sukoncentruoti centro valdžios rankose, kuri veikia, duodama įsakymus žemesniems valdininkams. B. sudaro centro valdžios valdininkai-agentai. B. valdymas įsigalėjo, sustiprėjus valstybės centro valdžiai, nykstant korporacijoms ir feodalizmui. B. savo augščiausia galybės laipsnį pasiekė, įsigalėjus policiniam valdymui (XVII—XVIII a.). B. charakteringas pažymys — formalizmas. B. valdymo ryškiausi trūkumai ^stoka santykių su visuomene, perdidelis kišimasis į visus reikalus ir asmens iniciatyvos trukdymas. Be šios bendrinės prasmės, B. turi keletą šalutinių prasmių: 1) biurokratinė sistema, arba toks valstybės tarnybos sutvarkymas, kur vienas žmogus yra tarnybos reiškėjas ir yra atsakingas (biurokratizmas) ; 2) valstybinės tarnybos vykdymas, kaip antitezė savivaldybinei tarnybai; 3) valdymas per valstybės valdininkus, juos garbės valdininkams priešpriešais pastatant; 4) reikalų sprendimas formaliuoju metodu, suinteresuotųjų neatsiklausiant.
- L . V . Mises Bureaucracy 1941.
- M . W e h er Wirtschaft und Gesellschaft 2 leid. 1925.
Biurokratizmas biurokratijos įsigalėjimas ir valdininkiškas visuomenės reikalų bei šiaip gyvenimo reikalų supratimas, visuomenės darbo skandinimas nereikalingu susirašinėjimu. Biustas (it. busto) skulptūroje, tapyboje žmogaus vaizdavimas ligi pusės.
Biva japonų muzikos styginis instrumentas, nelyginant mūsų kanklės: keturios stygos, plektru (batsi) braukinėjamos garsui gauti. VII a. nusižiūrėta į kiniečius ir ištobulinta.
Bivakas (pr. bivouac) kariuomenės postovio rūšis, kai leidžiama žmonėms ilsėtis lauke. B. pėstininkai ir kaikurios specialiosios ginklų rūšys statosi palapines kareiviams nuo blogo oro. Kavalerija, artilerija ir gurguolė tuo atveju ilsisi atvirame ore. Prieš 1914—1918 B. labai dažnai vartotas. Bet po II pas. karo, aviacijai nepaprastai ištobulėjus, B. reikalauja daug maskavimo priemonių, ir todėl net tolimame veikiančiosios kariuomenės užnugaryje senos B. formos nebegalimos.
Biva-ko didžiausias Japonijos ežeras, Hondo saloje; 910 km2, 60 km ilgio, ligi 22 km pločio ir 100 m gylio. Vandens paviršiaus horizontas 80 m nuo j. 1. Kanalu sujungtas su Kioto miestu. Vandens kritimas kanale, kuris iš dalies yra požeminis, įkinkytas elektros energijai gauti, o ja aprūpinami Kioto ir Osakos miestai.
Bivalentinis — dvejopos vertės; B. pinigai — dvejopą vertę turį pinigai: vieną valdžios, kitą prekyvietės nustatytą. B. chemijoje ž. Valentingumas.
Bivalva ž. Minkštakūniai.
Biventer (lot.) dvipilvis; musculus biven- ter — raumuo, turįs du pilvelius, sausgysle į vieną raumenį sujungtus, pvz. musculus digastricus, musculus omohyoideus.
Bivervatė (Bibervaičiai) žemaičių pilis Karšuvos valsčiuje, 1307 kryžiuočių sunaikinta. Dabar yra Bebirvaičių kaimas (Bebirvai Raseinių aps. Šimkaičių vi.) ir piliakalnis prie Bebirvos upės ištakos.
Bixa Orellana L. iš P. Amerikos (Bixaceae šeimos) orleanmedis, kurio žibuoklių kvapo žievelė dengia raudonos spalvos sėklas. Iš jų daromi dažai terra Orellana. Dažai (biksinas, Orleanas) vartojami audiniams, aliejui ir sūriams dažyti,
Bizamas ž. Garždenis paprastasis.
Bizamas, arba ondatra, žinduolis, graužikų būrio, pelių šeimos. Daugiausia žinoma rūšis Fiber zibethicus; nuo jos mažai skiriasi F. spatulatus, F. occipitalis, F. obscurus. B. yra 35—40 cm ilgio, matuojant nuo snukio viršūnės ligi uodegos galo; pati uodega turi 25—30 cm ir yra žvynėta. Uodega suplotais šonais, gyvulio vartojama kaip vairas ir irklas. Užpakalinės kojos pritaikintos plaukti, priekinės turi stiprius nagus. Abejos yra trumpos. Kailis — šeriai ir labai tankus ir švelnus povilnis. Plauko spalva nugaros pusėje svyruoja tarp šviesiai rusvos ligi durpinės ir tarp beveik juodos. Juo kailiukas tamsesnis, juo didesnės vertės. B. tėvynė yra š. Amerika. B. turi visus pusiauvandenio graužiko papročius. Jis veikia daugiausia naktį. Bet ir dieną jis daug juda, ypač rudenį, kada jis sau ruošia žiemos užnarvį ir maisto atsargą. Užnarvis esti arba urvas, iškastas krante bei pylime, arba lizdas, sukrautas iš nendrių, meldų ar kitko, šitaip ir bebrai daro. Jų pastatai būva dideli, iš vandens išsikiša per 1,50—1,80 m. Įėjimas į lizdą yra visada po vandeniu. Jei urvas taisomas krante, į jį įeina per nuo 3 ligi 15 m ilgio tunelį, š. Amerikoje B. gyvena didelėmis kolonijomis, giliose balose, sekliuose ežeruose ir upių pakraščiuose. B. maistas daugiausia visoki vandeniniai augalai ir jų šaknys. Bet