Puslapis:LE03.djvu/95

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

B. lietuviai. Pirmieji B. lietuviai, atvykę prieš keletą metų prieš II pas. karą, buvo tėvai saleziečiai (M. Tamošiūnas ir N. Saldukas) ir dr. St. Sirutis. II pas. karui pasibaigus, jų buvo pasirūpinta, kad ir daugiau lietuvių išimties keliu galėtų atvykti, nes šiaip Kolumbija imigrantų masiškai neįsileisdavo, čia padėjo susidaręs Comite pro victimas de guerra: Mgr. L. R. Marroąuin — pirmininkas, kun. N. Saldukas — vicepirmininkas, dr. L. G. Grajales — sekretorius, A. B. de Tucker, J. C. Soler ir St. Sirutis — nariai. Pirmoji lietuvių grupė atvyko į B. 1948 X 9-10 per Kartage-nos uostą. Jie visi tada įsikūrė pačioje B., kur lietuvių koloniją ir norėta kurti. Vėliau atvykusios mažesnės grupės išsisklaidė ir po kitus miestus. Ypač buvo nusukta į Medeliną, kur kun. M. Tamošiūnas buvo sudaręs atskirą komitetą jiems priimti, šiuo metu B. ir jos apylinkėse yra ligi 30u lietuvių, susitelkusių į PLB Bogotos skyrių. Nuolatinis B. lietuvių kapelionas yra kun. V. Vaičiūnas. Bažnytinį chorą veda D. Liaugminienė. .1954 pradėjo leisti Tėvynės Aidus. Nemažai čia gerai įsikūrusių inžinierių (apie 15) ir agronomų. Keletas lietuvių dėsto vietos univ. čia įsikūrę ir dailininkai J. Bagdonas, E. Kulvietis, J. Penčyla ir N. Mockienė. Yra ir kelios lietuviškos įmonės, krautuvės.

Bogovič Mirko (1816—1893) kroatų rašytojas poetas. Anksčiau karininkas, 1850 pasitraukė iš kariuomenės ir atsidėjo kroatus tautiškai gaivinti, leisdamas Neven ir Kolo žurnalus. Vengrų kalintas, betgi vėliau jieš-kojo būdo kroatams su vengrais sutaikinti. Jo raštai (poezija ir dramos bei istoriniai apsakymėliai) trimis tomais išleisti 1893—• 1895.

Bogrov Dimitrij (1887—1911) Ukrainos žydas, rusų anarchistas. Baigęs Kijevo universitete teisių mokslus, ten vertėsi advokatūra. Nuo 1906 dirbo anarchistų komunistų organizacijoje, 1907—1910 prisiėmė politinės policijos (ochrankos) agento pareigas ir, naudodamasis agento bilietu, 1911 IX 1/14 Kijevo teatre nušovė ministerį pirmininką P. Stolypiną. 1911 IX 11/24 pakartas.

Boguckis Vaclovas (g. 1884) komunistų veikėjas. Gardino darbininkas, 1904 atsidūręs Austrijoje (Zakopanėje), įstojo į Lenkijos ir Lietuvos socialdemokratų partiją. 8 kartus suimtas ir 4 metus atkalėjęs, 1910 pabėgo Amerikon. 1912 grįžęs, 1917 veikė Tiflise, 1918 Baltstogėje, Gardine, 1919 Lietuvos ir Gudijos komunistų partijos centro komiteto narys ir čekos pirmininkas. Minske, 1921—1924 Gudijos liaudies komisarų tarybos (sovnarkomo) vicepirmininkas, 1923—1924 SSSR centro vykdomojo komiteto (ciko) narys.

Boguczyce Augštosios Silezijos pramoningas miestas į žiemryčius nuo Katovicų; 22.000 gyventojų (1952). Cinko lydyklos, akmens anglies kasyklos.

Bogučarskij ž. Jakovlev Vasilij.

Bogufalas II (m. 1253) Poznanės vyskupas (nuo 1242), kuriam Sommersburg priskyrė vad. Didlenkės kroniką (Chronicon Poloniae). Kiti ėmė jam skirti tik jos pradžią ligi 1251 arba visai nepripažįsta jo autoriumi, įrodę (W. Kętrzynski) ją vėliau buvus parašytą.

H. Zeisberg Die polnische Geschichtsschreibung dės Mittelalters 1873; W. Kętrzynslci O Kronice Wiellcopolskiej 1896.

Bogumilavos miškas Kėdainių aps. Šėtos vi., 90 ha, miškas drėgnas, lapuočių veislių.

Boguski 1) H e n r i k (1831—apie 1910) A. Mickevičiaus kūrybos tyrinėtojas. Apie 1860 spaudoje pakėlė balsą Pr. Tepos paveikslui Mickevičiaus apoteozė apginti. 1880 kilus sumanymui Mickevičiui paminklą pastatyti, keliais straipsniais šiuo reikalu pasisakė J. K. Chodkevičiaus slapyvardžiu, paskiau dar įvairiais Mickevičiaus kūrybos klausimais: Przyczynek do studyow o idei Wallenroda (Przegląd polityczny, spolecz-ny i literacki 1888), Farys (Przegląd 1889), žeglarz (1891), Slowacki i prelekcje Mic-kiewicza (Biblioteka Warszawska 1900, I). Rengė, bet neišspausdino Adam Mickiewicz i jego wielcy poprzednicy w poezyi nowo-žytnej.

Bogota: katedra

Bogotos lietuviu choras

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4163-0=4163 wiki spaudos ženklai).