Guardi Francesco (1712-1793) italų dailininkas, tapęs Venecijos miestą ir žmones moderniesiems impresionistams beveik giminingu polėkiu ir technika. Meistriškai sujungė pagrindinius italų baroko elementus: teatrališkumą, vaizdingumą ir judesį. G. paveiksluose pastatai ir žmonės nukeliami tolumon ir tampa skaidrių šviesos efektų mediumais, skęstančiais augšto dangaus ir mirgančių Venecijos vandenų platybėj. Kontūrai susilieja, išnyksta, formos persunkiamos oro virpėjimu. G. tapyba būdinga to meto Venecijos gyvenim o nuotaikai, teatrališkai nerūpestingai, svaigulio ir skaidrios nuotaikos užlietai. Tuo būdu G. buvo vienas tų dailininkų, kurie biurokratiškai kietą ir klasiškos laikysenos sukaustytą italų dailę ėmė kreipti artėjančio natūralizmo ir, galiausiai, impresionizmo tėkmėn.
Guardini Romano (g. 1885 Italijoje) vokiečių katalikų teologas ir religijos filosofas, prof. Breslau ir Berlyne 1923-39, Tū- bingene nuo 1945 ir Mūnchene nuo 1948. Pagrindinis jo mąstymo rūpestis, būdingai išreikštas veikale Der Gegensatz 1925, pavadintame ,gyvos konkretybės filosofija ’ , yra krikščioniškosios egzistencijos santykis su pasauliu. Vieną jo raštų eilę sudaro asmeninis teologiniu ir filosofinių klausimų sprendimas (Vom Geist der Liturgie 1918, Der Sinn der Kirche 1922, Der Herr 1937, Freiheit, Gnade, Schicksal 1948, W elt und Person 1950). Antrą jo raštų eilę sudaro filosofinė interpretacija atskirų autorių ar jų sukurtųjų pavidalų. Tai veikalai, interpretuoją Dostojevskį (Der Mensch und der Glaube 1932), Paskalį (Christliches Bewusstsein 1935), Holderliną (W eltbild u. Frömmigkeit 1939), Rilkę (Zu R. M. Rilkes Deutung des Daseins 1941), Platoną (Der Tod des Sokrates 1944). G. interpretacija būdinga dailiu žodžiu, aiškia mintimi ir pastanga interpretuojamąjį autorių suprasti iš jo paties. J-G -
Guareschi Giovanni (g. 1908) italų rašytojas. Bertoldo ir Candido savaitraščių redaktorius. Jo veikalai atsirado iš atskirų mažų humoristinių dalykėlių. G . nepagaili nei ,kairės’, nei ,deiši- nės’. Išsp. Mondo Piccolo, Don Camillo 1948 (1953 lietuviškai išvertė A. Sabaliauskas), nufilmuotas, In mari- to in collegio 1944, II destino si chiama Clo- tilde 51948, Don Camillo e ii šuo gregge 1952.
Guärico vidurinės Venecuelos valstybė tarp Kordiljerų kalnų ir Orinoko upės; 66.408 km2, 163.505 gyv. (1950). Sostinė San Juan de los Morros, didžiausias mst. Ząrą7.q
Guarini Battista (1538-1612) italų poe tas. Ferraros kunigaikščiui atstovavo Lenkijoje, Romoje ir ėjo valstybės sekretoriaus pareigas Ferraroje. Išgarsėjo drama II Pastor fido, parašyta 1585, išspausdinta 1590 ir lyrikos rinkiniu Rime 1598. Raštų rinkinys 1 t. 1950.
Guarino (Guarinus) da Verona, lot. Varmus (1370-1460) italų humanistas, m okęsis Konstantinopolyje pas M. Chrysola- rą. Atsivežė daug graikiškų rankraščių. Lotyniškai vertė Plutarchą, dalį Strabono, nusipelnė Plauto, Katulo, Livijaus, Plini- jaus Vyr. Naturalis historia leidimu ir tekstų kritika. G. Voigt, Die Wiederbelebung des klass. Altertums a1893.
Guarneri (lot. Guarnerius) italų giminė, XVII-XVIII a. pagarsėjusi smuikų dirbimu greta Amati ir Stradivari giminių. 1. A n d r e a (apie 1628—1698) Nicolo Amati mokinys. Betgi garsiausias giminės buvo 2. Giuseppe (apie 1687— 1745), vadinamas ,del Gesu’, nes jo darbo smuikuose buvo įdedamas kryžiaus ženklas ir I.H .S . raides. Jo smuikai yra šiurkščių drąsių kontūrų, stiprios masyvios konstrukcijos ir ypač didelio galingo tono. G. smuiku yra griežęs Paganini. W. H . Hill, The Violin Makers of the Guarneri Family 1931.
Guatemala žr. Gvatemala.
Guateniotzm, Guatemozin (apie 1497 1525) paskutinysis aztekų karalius M eksikoje. Jis 1520 ispanams surengė baisiąją naktį ir išvarė ispanus iš Meksikos. 1521 gynė Meksikos miestą prieš Cortes ispanų puolimus, bet 1521 VIII pateko ispanams į nelaisvę. Buvo kankinamas, nes ispanai norėjo išgauti slepiamų brangenybių vietą, bet tas neparodė, ir 1525 buvo nužudytas.
Guava (Psidium Guajava) Myrtaceae šeimos krūmas ar nedidelis medis stambiais baltais žiedais atogrąžų Amerikoje; apie 150 skirčių. G. veisiamos nuo seniau-
F. Guardi
Venecija
G. Guareschi