Puslapis:LE01.djvu/103

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

skirtas Veiverių mokytojų seminarijos prefektu, mokė tikybos lietuvių kalba. Už tai caro valdžios išvytas. 1905 Vilniaus Seimo dalyvis. Lomžoj su K. Sakalauskiu organizavo lietuvių draugiją, rengė vaidinimus. A. studijavo muziką. Yra sukūręs giesmių ir dainų. Muzikos Žinios išleido jo Kalėdų giesmę Aušros žvaigždė užtekėjo, Per Tavo šventą prisikėlimą ir kt. Vyrų chorui parašė devynias Atlaidamaldes ųž vėles (1906—1927). 1907 išsp. Aktus ir palaimas Eucharistines.

Aleksandretė turk. Iskenderun, r. pietų Turkijos pajūrio uostamiestis;

21.000 gyv. (1950). 1939 prancūzų perleistas Turkijai.

Aleksandrija ar. Iskanderi 1) š. Egipto mst. prie Nilo žiočių; 950.000 gyv. (1950; 1937 — 685.000). Įk. Aleksandro D. 332 pr. Kr., greitai išaugo didžiausiu tų laikų mst., turėjusiu a. 1 mil. gyv., buvo sujungtas perkasu su Nilu ir apėmė 6 km ilgio sąsmauką tarp Viduržemio jūros ir Mariuto ež. Virto vienu didžiausių tuo metu kultūros, mokslo, religinio gyvenimo ir tarptautinės prekybos centrų. Įžymybės: Sera-peion — Serapio šventovė, Soma — Aleks. Did. mauzolėjus, muzėjus, Poseidonium, did. teatras, Emporium — prekybos birža. A. tapo Egipto sostine. Mirus Kleopatrai, Augusto laikais A. atiteko (30) Romiai. Dėl patogios geografinės padėties virto di-didžiausiu prekybos centru tarp Viduržemio jūros kraštų ir Rytų. Rtomėnams jį valdant jo reikšmė pradėjo mažėti. 638 atiteko arabams, 1517 turkams, 1798 —■ 1801 okupuotas prancūzų, 1882—1947 anglų karinė įgula. Vasco da Gamai XVI a. atradus naują jūrų kelią į Indiją aplink Afriką pro Gerosios Vilties iškyšulį, A. liko nuošaliai nuo didžiųjų prekybos kelių tarp Europos ir Indijos ir sunyko. A. atsigavo iškasus Sueso kanalą.

A. filosofija. Pirmutinis žymus A. mokyklos vedėjas buvo Pantenas (a. 180— 200). Aleksandriečiams pavyko suderinti stabmeldiškoji filosofija su krikščionybės mokslų, žymiausi tos krypties atstovai: Titus Flavius, Clemens Aleksandrietis (miręs tarp 211—216) ir Origenes (185—254).

A. biblioteka, žymiausia senovės biblioteka, suplanuota Ptolomėjaus I ir įst. Ptolomėjaus II. Buvo sudaryta iš dviejų dalių — didžiosios, karaliaus rūmuose, ir mažosios, Serapio šventykloje (Serape-io.n). Kallimachos sudarytas bibliot. katalogas (p’inakes) dingo. Didžioji A. B. apėmė apie 490.000 papyro ritinių, mažoji apie 43.000. Cezariui 47 pr. Kr. nukariavus Aleksandriją, A. B. žymiausioji dalis sudegė. Ją papildė Antonijus, dovanojęs Kleopatrai 200.000 papyrų iš Pergamono bibliotekos. Spėjama, kad galutinai biblioteka žu- vo 291 po Kr., arkivyskupui Teofiliui iš An-tiochijos sugriovus Serapeioną. Kartu galutinai dingo daugybė iki šiol nesurastų žymiausių graikiškų raštų. Kalifui Omarui užėmus A., jau bibliotekos ir pėdsakų nebuvo, nors Rousseau XVIII a. sudarė legendą, esą ją Omanas sudeginęs.

2) A. Piemonto pro v. mst. šiaurės vakarų Italijoje; 87.625 gyv. (1950); įst. 1168; pav. popiežiaus Aleksandro II vardu. Italijos karo tvirtovė.

Aleksandrija (Truikinai) Kretingos aps. Skuodo vi. mst. Kat. bažnyčia atnaujinta 1864.

Aleksandrijos kodeksas (Codex Alexan-drinus) V ar VI a. po Kr., graikiškas biblijos rankraštis, kilimo iš Egipto, iš ten atkeliavęs į Konstantinopolį; 1628 patriarcho Lukariso dovanotas anglų karaliui Karoliui I ir dabar saugojamas British Museum. Paskelbtas 1766 (Wojde ir 1860 B. H. Cowper).

Aleksandrina 12 skiemenų eilėraščio eilutė, su ,cezūra po 6 skiemenis, rimuojama gretimai. Pirmą kartą pavartota XI a. Nuo Plejados poetų grupės mėgiamiausias prancūzų ritmas.

Aleksandrinizmas minties ir stiliaus savybės, būdingos Aleksandrijos graikų poetams: subtilumas ir neaiškumas, susietas su alegorijų pamėgimu ir mokslingumo rodymu. Pašaipiškai taikomas ir dabarties rašytojams, pasižymintiems minėtomis savybėmis. Bendresne prasme A. yra deka-denso apraiška, kada kūrybinę iniciatyvą pakeičia bergždžia erudicija, nusikreipusi tik į archyvini senų dalykų tyrinėjimą.

Aleltsandritas mineralas, trilypio chry-zoberilo atmaina sų labai stipriu pleochro-izmu (BeO.A^Os). Dienos metu tamsiai žalias, prie dirbtinės šviesos rausvai violetinis (žydras). Brangus akmuo, randamas Urale, Ceilone, Brazilijoje, š. Amerikoje, Moravijoje.

Aleksandro kautynės didžiausia senovės mozaika (6,3x3,8 m), vaizduojanti kautynes prie Isso 333 pr. Kr. Dabar yra Neapolio muzėjuje. Rasta Pompėjoje.

Aleksandro I žemė pietų ašigalio srityje (Antarktyje) sala, 1821 atrasta rusų ad-mir. Belinghauseno. Nuo jos slenka daug ledynų, kurie sutrupėję didžiuliais gabalais, ledų kalnais plaukioja pietų vandenyse.

Aleksandro salynas v. Kanados pakraščiuose salos, atnastos čirikovo 1741. Nuo 1867 priklauso JAV. Sudaro nugrimzdusio Kalifornijos kalnyno tęsinį. Douglo saloje randama aukso. Pirmykščiai vietos gyventojai būvio indėnų rasės tlinkitai.

Aleksandro v Aleksandras (g. 1861) rusų kalbininkas. Studijavęs lietuvių kalbą Lietuvoj (Merkinėje ir kt.). Išsp, Sprachliches

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 105% (+5512-239=5273 wiki spaudos ženklai).