tą i ispanų kalbą. Tolede buvo sušaukęs pirmąjį astronomų kangresą, sustačiusi naujas planetines tabeles (vad. Alfonso tabelėmis), jose papildžius ir ištaisius Pto-lomėjo duomenis.
W. Hermanu A. X von Kastilien 1897.
6) A. XII (1857—1885) Ispanijos karalius.
7) A. XIII (1886—1941) Ispanijos karalius, 1931 revoliucijos nuverstas. Mirė Romoje.
Alfredas Didysis (849—900) nuo 871 anglų - saksų karalius. Gindamas karalystę nuo danų, reorganizavo kariuomenę, prisisteigė tvirtovėlių, įsteigė laivyną. Sumaniai tvarkė politinį ir socialinį gyvenimą, surinko ir kodifikavo senus Kento, Vessekso ir Mercijos įstatymus, steigė mokyklas, kvietė į Angliją mokslininkus, vertė lotynų rašytojų veikalus.
F. M. Stenton Anglosaxon England 2 leid. 1947.
Alfūrų jūra tarp Azijos ir Australijos, jungia Indijos vandenyną su Didžiuoju. Toreso sąsiauris jungia ją su Koralų jūra.
Alfven Hugo (g. 1872) švedų kompozitorius, dirigentas, nuo 1904 kompozicijos prof. Stockholmo univ. 1910 Uppsalos universitete muzikos dir. Parašė simfonijų, s'imf. poemą Aus den Scharen, kantatų, choro dainų.
Alga (vok. Alge) Maž. Lietuvos upelis, Karklės (Kuršmarių) deš. intakas, Nemuno deltoje, 18,6 km ilgio.
Algae ž. Dumbliai.
Algardi Aleksandras (1602—1654) italų skulptorius ir architektas Bolonijoje ir Romoje, žinomi jo darbo popiežių Leono X ir Inocento X antkapiai, šv. Igno bažn. fasadas ir kt.
Algarotti Francesco (1712—1764) italų poetas, Voltaire draugas. Jo raštų rink. išl. 17 t. 1791—1794.
Algarve Portugalijos provincija, 5072 km2, a. 350.000 gyv. (1950). Sodų ūkis, pajūry verčiamasi žvejyba. Svarb. mst. Fa-ro, Sagres.
Algebra matematikos mokslo šaka, kurios svarbiausias tyrimo objektas yra lygtys. Ilgai į ją dėtas visas bendrasis (rai-dėtasis) skaičiavimas, bendrosios aritmetikos dalykas, todėl A. dažnai buvo painiojama su bendrąja aritmetika. A. paprastai skirstoma į elementarinę, kurioje inagrinė-jiamos I—IV laipsnių lygtys, kai kurios ypatingos aukštesniųjų laipsnių lygtys (pvz. dvinarės, trinarės) bei paprasčiausios neapibrėžtinės lygtys, ir aukštąją A., tyrinėjančią aukštesniųjų laipsnių lygtis, sveikąsias ir racionalines funkcijas, formas, grupes ir transformacijas.
Istorija. A. mokslas susiformavo palyginti neseniai, tačiau lygčių vartoji- mo pėdsakų aptinkama ir gilioje senovėje. Egiptiečio Ahmeso (g. apie 2000 pr. Kr.) matematiškame ranknaštyje (vad. Rhindo papyrus Britanijos muzėjuje) jau gvildenami, daugiausia aritmetinėmis priemonėmis, uždaviniai, kurie dabar elementarinėje algebroje sprendžiami lygtimis su dviem nežinomom tiekybėm; algebrinių uždavinių pasitaiko ir seniausiuose kinų matematiškuose raštuose, žymiausias senovės algebristas buvo graikas Diofantas (la. 350 m. po Kr.), nagrinėjęs ir sprendęs ne tik I ir II laipsnių api-brėžtines lygtis, bet daug pasidarbavęs ne-apibrėžtinių I ir II ir iš dalies net aukštesniųjų laipsnių lygčių srity. Formos atžvilgiu A. pradžioje buvo 1) retorinė (kalbinė, žodinė), visos jos taisyklės ir formulos reikšta žodžiais, ilgais sakiniais, dažnai net eilėmis. 2) Sinkopinė A. (su-trumpintlnė) : Diofantas ėmė rašyti formulas sutrumpintais žodžiais, vartodamas paprastai tik dvi pirmąsias žodžio raides, pvz.: kubas — „ku”; jis pirmas pradėjo nežinomąjį arba bendrąjį skaičių (tieky-bę) žymėti viena graikiškąja raide sigma, vartota žodžio pabaigoje, taip skindamas kelią dabart. raidžių vartojimui; vėlesnieji matematikai ištisą 1000 metų nesugebėjo panaudoti ir ištobulinti Diofanto vartotų priemonių. 3) Buvo dar viena neprigijusi A. forma, kuri gali būti pavadinta sinoptine A. („apmatomąja” A.): joje lygčių narių savybės parėjo nuo tų narių užimamos formuloje vietos; taip tvarkė ir sprendė lygtis Indijos matematikai: Aryabhatta (g.416 po Kr.), Brahmagupta (g.598 po Kr.). Dabartinė A. yra simbolinė: joje veikiamieji bendrieji (bet kokie) skaičiai, jų veiksmai, veiksmų rezultatai ir jų junginiai su veikiamaisiais skaičiais žymimi trumpais simboliais, daugiausia raidėmis. A. mokslą pirmas rimtai sutvarkė, susistemino ir praturtino arabas matematikas Mohammed-îbin-Musa-Alchwarizmi (gyv. IX a. po Kr.), parašęs pirmąjį sistemingą A. traktatą, dar grynai retorine forma: Aldžebr V’al’mukabala, nuo to veikalo yra kilęs ir A. vardas, nes pirmiau A. neskirta nuo aritmetikos ir tik lotyniškai imta vadinti aritmetika speciosa (species —• vaizdas vadinta tai, kas dabar vadinama algebroje vardu „narys”), žodis ai’ džebr arabiškai reiškia atgaivinimą (nežinomosios tiekybės atgaivinimas, suradimas). A. simboliką sutvarkė prancūzas Vieta (1540—1603) ; vėliau ją plačiau išvystė ir giliai pagrindė Leibniz, Newton, Euler ir kt., pavertę ją patogia priemone matematiškam galvojimui lengvinti ir dėsniams trumpai, vaizdingai reikšti.
H. Weber u. J. Wellstein Encyclopaedie d. Elementar Mathematik 1922; B. L. v. d. Waerden Moderne Algebra 1930.