Algebrinė forma yra kelių kintamųjų sveikoji vienalytė (homogeninė) funkcija. Jei ši funkcija pareina nuo dviejų kintamųjų, tai forma vad. dvejetaine, arba dvinare; jei į A. F. įeina trys kintamieji, tai ji vad. trejetaine, arba trinare ir t. t. Antrojo laipsnio formos, be to, vad. kvadratinėmis, arba ketvirtaininėmis, trečiojo laipsnio formos kubinėmis, arba šeštainė-mis, ketvirtojo laipsnio formos bik'vadra-tinėmis. Forma yra apibrėžtinė, jei ji virsta nuliu tik tada, kai visi kintamieji lygūs nuliui. Forma vad. neapibrėžtinė, jei ji gali įsigyti teigiamas ir neigiamas tikrąsias reikšmes. Vyriausias formų teorijos tikslas yra ištirti tokius formų savumus, kurie nekinta prie visų kintamųjų tiesinių transformacijų; ši problema jungia formų teoriją su invariantų teorija.
P. Bachmann Zahlentheorie IV 1925.
Algeciras p. Ispanijos Cadizo provincijos uostas prie Gibraltaro įlankos; 23.000 gyventojų (,1950). čia 1906 IV 7 Maroko reikalu įvykusioj konferencijoj buvo sudaryta tarp Prancūzijos ir Vokietijos sutartis, kuri pirmąją Maroko krizę pabaigė diplomatiniu vokiečių pralaimėjimu.
Algenibas (ar.) 1) (alfa Persei) Perse-jaus žvaigždyno šviesiausia žvaigždė. Ryškumas 1-9; spalva — gelsva. Atstumas 150 šviesmečių. 2) (alfa Pegasi) Pegaso žvaigždyno šviesiausia žvaigždė. Ryškumas 2-6; spalva — balta; atstumas 300 šviesmečių.
Algere ž. Alžiras.
Algesimetras aparatas skausmo jutimams matuoti.
Algimantai Ariogalos vi. Kėdainių aps. kairiajame Dubysos krante, netoli vieškelio Kaunas—Ariogala, kalnelyje, ariamoje žemėje, rasti 35 žalvariniai romėnų pinigai šių valdovų: Antoninus Pius, Diva
Faustina Pia, Marcus Aurelius, Faustina Augusta, Lucilla, Commodus ir Crispiina Augusta.
Algimantas 1) (Augimantas) Alšėnų kunigaikščio senolis, kunigaikščio Jono, D. L. K. Vytauto giminaičio ir artimiausio bendradarbio tėvas. A. vardas yra minimas ryšium su jo sūnaus Jono veikimu, kuris pirmą kartą yra minimas 1379, kai jis pasirašė Jogailos ir Kęstučio sudarytą su kryžiuočiais paliaubų sutartį. 1390 prie Liko upės pasirašytoj sutartyje jis vadinamas „kunigaikščiu Jonu iš Alšėnų Au-gemundo sūnumi”. Bichovco kronika mini A. Mindaugo sūnų buvus Gedimino vietininku Kijeve, bet tai, greičiausia Narbuto pramanyta, nes kiti šaltiniai to fakto nežino. A. vadino save ir kai kurie XVI a. Alšėnų kun-ščiai.
2) Istorinė V. Pietario apysaka iš lietuvių gyvenimo XIII a. Pietariui istorine kanva buvo Narbuto išleista Bichovco kronika. Tai yra pirmas istorinis lietuvių romanas, Algimanto viardu pirmą kartą išl. 1904—1905 Shenandoah, Pa., paskiau 1921—1922 Kaune, sutrumpintas leidimas išsp. 1931 Kaune ir 1948 Vokietijoje.
3) Ž. ū. Akademijos Dotnuvoje studentų ateitininkų klubas, įst. 1928 II 7.
Alginas iš rudųjų jūrų algių (Phaeophy-ta) ir iš Kelpalgių (Laminariales) gaunamas mišinys algininės rūgšties ir tam tikrų druskų.
Algininkai, algauninka'i (mercenarii, Soeldner) tam tikra kariuomenės rūšis, kur kariai samdomi už algą savo krašte ar svetur.
Egiptas jau VII a. pr. Kr. samdė karams graikus iš Maž. Azijos ir Kretos. Graikijos tironai pradžioje samdėsi sargybas, vėliau iš jų bandė sudaryti nuolatinę kariuomenę. Atėnų respublika samdė kareivius nuo V a. pr. Kr. Ilgainiui ir patys graikai parsisamdydavo svetimiems tarnauti: pvz. kariaudami su persais savo priešų eilėse rasdavo ir graikų samdinių. Vienu tokiu A. vadu buvo ir rašytojas Ksenofontas, savo Anabasise aprašęs tokių A. veiksmus.
Roma ėmė samdyti karius apsiginti nuo barbarų ir vieni germanai gynė Romos imperiją nuo kitų germanų užpuolikų. Vid. amžiais Europoje atsiradus naujoms valstybėms pradėta samdyti A. Atsirado vadų verteivų, kurie ieškojo samdytojų ir juos aprūpindavo A. XII a. žinomi garsūs
Vidurinių amžių algininkai