Puslapis:LE01.djvu/123

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Alkierius (lenk. alkierz iš vok. Erker, šen. prc. arąuiere), galinis trobos kambarys, atšlainis.

Alkilas vienavalentė anglies ir vandenilio atomų grupė, susidedanti iš anglies atomų ir 2n + l vandenilio atomų. Bendra A. formula CnHon + ijA. yra tik tam tikros atomų grupės radikalai, kurie gali reakcijos eigoje pereiti iš vieno junginio į kitą. A., susirišdami su hidroksilu — OH, sudaro atitinkamus alkoholius: . CH3OH metilo alkoholį, C2H5OH etilo alkoholį, C3H7OH propilo alkoholį ir t. t.

Alkyonė (Alcyone) ryškiausia Sietyno žvaigždė, ryškumas 3, atstumas nuo žemės apie 300 šviesmečių (ž.).

Alkmaar š. Olandijos mst.; 40 000 gyv. (1950), žinomas olandiško sūrio prekyba.

Alkoholiai organiniai junginiai, savo cheminėmis savybėmis panašūs į paprastąjį arba etilo alkoholį. A. skirstomi į vie-nahidroksilius, dvihidroksilius ir 1.1. ir daugiahidroksilius A. Alifatinės eilės angliavandenilių hidroksidiniai dariniai — alifatiniai A., aromatinių angliavandenilių dariniai — aromatiniai A. Pareinamai nuo to, kurioje padėtyje esti hidroksilas, A. skirstomi į pirminius, antrinius ir tretinius A. Pirminiams vienahidroksiliams A. būdinga grupė CO2OH. Jie galima laikyti paprastojo metilo A.CH3OH dariniais. Pa-prasčiausieji pirminiai A.: metilo A.

CH3OH, etilo CH3CH0OH, propilo A. CH3-CH3CH2OH. Antriniai A. galima laikyti dariniais metilo A., kurio molekuloje du vandeniliai pakeisti dviem alkilais, pvz.: antrinis propilo A. CH3CHOHCH3 . Tretiniai A. yra toki metilo A. dariniai, kur metilo A. molekuloje visi trys vandeniliai bus pakeisti alkilais, pvz..: trimetilis karbino-las (CHs^COH. žemesnieji A., turį savo moleku!oje nuo 1 iki 4 anglies atomų, yra judrūs skystimai, myštantieji bet kuriais santykiais su vandeniu. Viduriniai A., turį savo molekuloje nuo 5 iki 11 anglies atomų, riebalinės padermės skystimai, ir aukštesnieji, su daugiau kaip 11 anglies atomų molekuloje, kietos medž'agos. Visi jie yra bespalviai. Stori A. sluogsniai nudaryti gelsva spalva. Dvihidroksiliai A., turį savo molekuloje du hidroksilus, vad. glikol'ais. Paprasčiausias etileno glikolis CH9OH.CH2OH. Visi lengvai reaguoja su šarminiais metalais, pavaduodami hid-roksilo grupės vandenilį metalu ir atpalaiduodami vandenilį. Tokiu būdu iš A. pasidaro atitinkamų alkoholiatų. Oksidmami pirminiai A. virsta atitinkamais alhehida'is, kurie, toliau oksidinami, virsta atitinkamomis rūgštimis.

Alkoholis, etilo alkoholis, spiritas, etanolis alifatinių alkoholių grupės organinis junginys sudėties: CH3CH0OH. Visiškai grynas bevandenis A. bespalvis, judrus skystimas. Lyg. svoris 0,79, virimo temperatūra 78,30 c. Suskystintame ore stingsta į amorfinę masę. Pakilus temperatūrai ligi 130,50 C, ta masė susikristalina ir 1120 temperatūroje lydosi. Uždegtas dega melsva liepsna. Su vandeniu myšta bet kuria proporcija. A. plačiai vartojamas svaiginamųjų gėralų pavidalu ir pramonėje kaip daugelio organinių medžiagų tirpiklis, degamoji medžiaga ir žaliava įvairiems farmaceutiniams preparatams gaminti. A., ne gerti, bet kitiems reikalams skiriamą, paverčia nebetinkamu gerti, pridedant tam tikrų gadinančių skonį ir kvapą medžiagų, kartais net ir nuodingų. Tuo būdu denatūruotas A. pavojinga gerti. A. daugiausia gaminama rauginant vynuoginį cukrų, arba gliukozą, ir kitas cukringas medžiagas. Technikinei A. gamybai vartoja krakmolo medžiagas, javų grūdus (rugius), ypač bulves.

Alkoholizmas įprastas alkoholinių gėralų vartojimas, sukeliąs įvairių ligūstų pakitimų organizme. Plačia prasme A. sąvoka apima visa tai, kas liečia sveikatą, būdą, darbą ir gerovę tiek atskiro žmogaus, tiek ir visuomenės, pareinamai nuo gamybos, išplitimo ir vartojimo alkoholio turinčių gėralų.

Dėl masinės svaigalų gamybos, A. ypačiai išplito. Jis yra ankstyvo organizmo susidėvėjimo ir įvairių žmogaus kūno organų (širdies, inkstų, kepenų, skilvio ir kt.) susirgimų priežastimi. A. ypač yra žalingas centrinei ir periferinei nervų sistemai: iš jo gali kilti sunkių periferinių nervų uždegimų, nuomaras, proto nusilpimas ir įvairių kitų proto sutrikimų. Iš pastarųjų dažniausiai pasitaiko baltoji šiltinė (del'i-rium tremens), pasireiškianti nemiga, neramumu, haliucinacijom. Kai kada atsiranda didelis atminties nusilpimas, dažnai siejamas su polineuritu. Bepročių ligoninėse alkoholikai sudaro apie 10% visų ligonių. Chroniškas nuodijimasis alkoholiu turi įtakos ir būsimoms kartoms. Su gyvuliais daryti bandymai rodo, kad tėvo A. sukelia paveldimų sužalojimų ir įpėdiniams. A. mažina darbo našumą, turi įtakos į nelaimingų atsitikimų dažnumą, nusikalstamumui, patvirkimui, veneros ligų išplėtimui.

Kova su A. visų pirma vedama priešal-koholinio švietimo, auklėjimo, kultūros ir gerovės kėlimo keliu. Kartais to buvo siekiama visišku alkoholinių gėrimų vartojimo uždraudimu (1919 — 1933 JAV veikusi prohib'icija), ar kitais alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo suvaržymais (pvz. 1865 Švedijoje gimusi vad. Goeteburgo sistema). Daug kur jaunuoliams ligi 18 metų draudžiama lankyti gėrimų įstaigas ir

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5345-0=5345 wiki spaudos ženklai).