alkoholinių gėrimų parduotuvėms jiems A. pardavinėti. Kitur draudžiama pardavinėti juos sekmadieniais ir šventadieniais ir t. t.
Pagrindiniai alkoholizmo klausimai 1932; Linke-kevičius Alkoholizmas Lietuvoje — Liet. ūkis 1925; Wlassak Grudriss d. Alkoholfrage 1922; E. Gerfeldt Grundriss d. Sozialhygiene 1951.
Alkoholometras areometras, kuriuo skalėj tiesiai parašyti alkoholio svoriniai ar tūriniai % kiekiai; todėl A. esti tūriniai ir svoriniai.
Alkoholometrija būdai rasti alkoholio kiekiui alkoholiniuose skystimuose, šio junginio kiekį mišiny su grynu vandeniu randa pagal tam tikras lenteles iš lyginamojo svorio, kurio ieško piknometru, paprastu ar ypatingu areometru, alkoholmetru. Norėdami rasti vyno, lalaus ar kt. alkoho-lingumą, distiliuoja pirmiau tirtiną skystimą mažu 'distiliuojamuoju aparatu ir išvaro visą alkoholį su vandens dalimi.
Alkoras (ar.) žvaigždė (dzeta Ursae Ma-joris) Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne. Ryškumas 4.0.
Alksna Šilutės aps. upelis, šusties (Te-nenies, Minijos) deš. intakas, 2,4 km ilgio, Žagatpurvių k. pievose.
Alksnas 1) Breslaujos aps. Rimšės vi. ež., 180 ha ploto, paviršius 145 m aukščiau j. 1., 2 km į rytus nuo Dysnų ež.
2) Švenčionių aps. Kirdeikių vi. ež., vienas iš Asalnių labirinto grupės, 90 ha ploto, paviršius 140 m aukščiau j. 1.; jungiasi su Ukojo ir Linkmeno ež.
Alksnė (Elksnė) Vilkaviškio aps. upelis, šešupės kair. intakas, 6,1 km ilgio.
Alksnelis Labanoro vi. Utenos aps. ež. 5 ha.
Alksnėnai Paežerių vi. Vilkaviškio aps. bžnk. 1867 statyta koplyčia, 1925 bažnyčia ir įk. savarankiška parapija.
Alksninė Bartininkų vi. Vilkaviškio aps. bžnk. 1859 statyta koplyčia. Po Didžiojo karo įkurta iš Bartininkų par. kaimų savarankiška parapija.
Alksninis Vincas (g. 1885 VIII 26 šven-taežerių vi.) nuo 1905 JAV (1913-1917 Lietuvoje ir Rusijoje). 1928—1939 ALT Sandaros Connecticut aps. pirmininkas, 1938-1939 jos .centro vicepirmininkas. Nuo 1908 plačiai dalyvavo JAV lietuvių spaudoje (Vien. Liet. ir kt., slapyvardžiais A. Kamb-laitis Ir kt.).
Alksnyno vandens matavimo stotis (vok. Erlenhorst) Kuršmarėse, užmaryje, 10 km nuo jo šiaurės galo. Įst. Klaipėdos uosto valdybos 1897 X 15.
Alksnis (Alnus) beržinių (Betulaceae) šeimos medžiai ir krūmai, žiedai vienalyčiai, vienanamiai (tame pat augale) žirginių formos. Vaisius kankorėžėlis it sumedėjusi skuja. Išbėrę sėklas kankorėžėliai lieka nenukritę keletą metų. Apie 30 rūšių šiaurės žemės pusrutulyje. Lietuvoje dvi savaiminės rūšys. Baltai k snis (Alnus incana Mneh., Willd.). Lapai kiaušinio formos, aštriai nusmailę, 'dvigubai dantyti, jauni pilkai pūkuoti, augalų galuose laisvi žirginiai, žydi prieš lapams sprogstant. Išauga ligi 21 m aukščio, greitai auga, gyvena 60 metų. Mediena vartojama kurui. Žievė palša, tinka vaistams gaminti. Auga paupiais, želia iš kelmo ir šaknų. Daugiausia paplitęs šiaurės Lietuvoje. Miškuos 2%. Juodalksinis (Alnus glutinosa Gaertn.). Lapai atvirkščio kiaušinio pavidalo, dažnai nelygiai iškirpti, dvigubai nelygiai dantyti, žydi 5 savaites prieš lapams sprogstant. Išauga ligi 33 m aukščio, 0,5 m skersmens. Mediena rausvo atspalvio, vartojama baldams, fanerai bei statybai. Turinti rauginių medžiagų žievė vartojama odoms raugti, dažams, vaistams. Auga žemumose, drėgnose vietose. Lietuvos miškuose jo yra 6%. žalai k snis (A. viridis Lam. et D. C.) 1—4 m aukščio krūmas. Moteriškieji žirginiai išsprogsta pavasarį iš pumpurų kartu su lapais. Išplitęs šaltosiose srityse, taip pat Alpių, Karpatų kalnuose ligi 2000 m. Lietuvoje nežinomas. JAV tik viena rūšis Red alder (A.rubra Bong) teturi pramoninės reikšmės, šis A. išplitęs siauru ruožu Didžiojo Vandenyno pakraštyje (California, Oregon, Washington).
Alksnis DAdomas (1864—1897) latvių dailininkas tapytojas. Paveikslai: Į mišką, Parceltuve (Keltas), Kova ties Saule ir kt.
2) Jokūbas (g.1870) Latvijos univ. prof. Nuo 1924 vadovavęs med fak. chirurgijos klinikai. Išsp. Materiallen zur lett. Violksmedizin 1894 ir kt. Buvęs vienas Latvijos gydytojų žurnalo red.
Alksnytė (Elksnytė) Ilūkštos aps. Latvijoje upelis, Susiejos kair. intakas, 10,7 km ilgio.
Alksnupė 1) Maž. Lietuvos upė, šešupės kair. intakas, 15,1 km ilgio. Intakai žvirgailis, Maurupė. Baseino plotas 92 km2
2) Joniškėlio vi. upelis, Mūšos (Lielupės) deš. intakas 3,3 km ilgio.
Alksnupis Mažeikių vi. upelis, Ašvos (Vadaksties, Ventos) deš. intakas, 2,5 km ilgio.
Alkilinąs (Alcoin, Alcuinus a. 375—804) mokytojas, Karolio Didžiojo patarėjas ir draugas, gyvenęs jo rūmuose nuo 782. 796 gavo šv. Martyno vienuolyną Tourse, kur įst. aukštesniąją mokyklą ir ją pavertė Karolio Didžiojo valstybės švietimo centru. Išlikę yra A. laiškų.
Alkupis 1) Telšių aps. upelis, Minijos kair. intakas, 5,6 km ilgio. 2) Tauragės aps. upelis, Lokistos (Jūros, Nemuno) deš. intakas, apie 5 km ilgio. 3) Telšių aps.