A
A, a pirmoji raidė visų, iš finikiečių kalbos išverstų, abėcėlių; semitų kalboj vadinama Aleph ir buvo tariama kaip priebalsinis gomurio garsas; graikų kalboj vadinama Alfa, ir vartotajama kaip savarankis balsinis garsas; būdama prijungta iš priekio prie graikų kalbos žodžių reiškia „ne“, „be“.
A (fizikoj) sutrumpinimas elektros mato vienetui A amperui pažymėti.
A kišeniniuose laikrodžiuose pažymi linkmę, kuria reikia pastumti rodiklis, kad laikrodis greičiau eitų (iš pr. avancer — pavaryti priekin).
a (matavimo Vienetas) — aras (100 m2 plotas).
a (muzikoj) pažymi 6-jį toną mūsiškėj šių dienų nuo C-dur prasidedančioj garsų eilėje. Pirmosios oktavės[1] a gaidose — kamertonas. Teoriniuose veikaluose A= Adur trigarsi, a — a mol trigarsį. — A taip pat — Altus (alto balsas).
A. A. — Augustiniani ab Assumptione, sutrumpintas assumtionistų vienuolijos pavadinimas.
Aa — kryžiuočių ir kalavijuočių iškreipti Lietuvos ir Latvijos kai kurių upių vardai, vokiečiams nesuprantant tikrųjų tų upių vardų reikšmės. Tuo būdu žemaičių šventoji ar šventoja buvo suskaidyta į Heilige Aa, Latvijos Lielupė į Kurische Aa, Gauja į Lieflendische Aa.
Aachen, (pr. Aix - la - Chapelle, rom. Aquisgranum) v. Vokietijos mst. ; 138.000 gyv. (1952; 156.000 — 1925). Nuo romėnų laikų sieringų, karštų vandens versmių kurortas. Architektūros įžymybė yra katedra su brangiomis istorinėmis senienomis. Technikos, tekstilės, statybos ir kasyklų aukštosios mokyklos; kat. pedagoginė akademija. Audinių, drabužių, adatų, elektros reikmenų, mašinų ir gumos pramonė. Karolio D. sostinė. Čia buvo vainikuojami vokiečių karaliai. Antrojo Pasaulinio karo metu sunkiai nukentėjo nuo bombardavimų.
Aacheno kongresas (1818 IX 30—XI 21) pirmasis šventosios Santarvės (Sainte Aliance) narių suvažiavimas. Čia nutarta evakuoti sąjungininkų kariuomenė iš Prancūzijos ir sumažinti Prancūzijos kontribucija. Anglija, Rusija, Austrija ir Prūsija slaptai susitarė bendradarbiauti, jeigu iškils nauja revoliucija Prancūzijoje.
Aacheno taika 1) 1668 VI 2: Liudvikas XIV gavo iš Ispanijos dalį Flandrijos ir Hennegau;
2) 1748 X 18 karui dėl Austrijos palikimo pasibaigus, Austrija atsižadėjo Parmos, Piačencos ir Guastallos (šias žemes gavo Ispanija) ir Prūsų nukariautos Silezijos; už tai Hannoverio kurfiurstai pripažinti Anglijos karaliais.
Aakjaer Jeppe (1866 — 1930) danų rašytojas. Danijos gamtos bei žmonių gyvenimo būdo vaizduotojas. Išsp. Vredens Born 1904, Fri Felt 1905, Rügens sänge 1906 ir kt.
Aalborg š. Danijos uostamiestis Jutlandijos pusiasalyje; 3 km ilgumo glžk. tiltas; 74.700 gyv. (1952).
Aalesund Norvegijos pajūrio uostamiestis; 20.000 gyv. (1950).
Aall Anathon (1867—1943) norvegų filosofas; filosofijos, religijų istorijos ir empirinės psichologijos raštų autorius; nuo 1908 prof. Oslo univ. Išsp. Macht u. Pflicht 1902 ir kt.
AA. LLM — Artium liberalium Magister (Laisvų Menų Magistras), toks mokslo laipsnis.
- ↑ LE spausdinant pastebėta klaida: išspausdinta Perbrauktoji turi būti Pirmosios oktavės