Puslapis:LE01.djvu/131

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

zierunp^n in Europa, Lithuanian Crosses, Prie i inių laikų papuošalai Lietuvoje

jr- <

Alseikienė - Janulaitytė Veronika (g.^¿4 Malavėnuose Šiaulių aps.). Už lietuviškų laikr. platinimą pašalinta iš Šiaulių gimn., baigė gimn. 1902 Mintaujoj. Studijavo mediciną Berne, Vienoj ir Berlyne. Gavusi medic. daktaro laipsnį, nuo 1910 praktikavo Ukmergėj, dalyvaudama lietuvių kultūros darbe. Karo metu Voroneže, 1915 Minske 'dirbo R. Kryžiaus ir lietuvių tremtinių ligoninėse. Jos iniciatyva kuriama tenai Lietuvių sanitarinės pagalbos draugija. 1918 ta draugija kuria Vilniuje lietuvių ligoninę ir polikliniką, kurioje A. dirbo ligi 1931. Vilniuje buvo viena Kultūros draugijos steigėjų; dalyvavo spaudoje.

Alsen Danijos sala Baltijos jūroje 312 km2.

Als Ob filosofija H. Vaihingerio teorija, pagal kurią mūsų pažinimas tik “tarsi” pasiekia tikrovę, nes pagrindinai lieka hi-potezinių fikcijų tinklas, nesugaunąs pačios esmės.

Al - st, Alto - Stratus — klodiniai debesys, žemesniuosiuose sluogsniuose nebesi-skirlą nuo rūko.

Alstonitas karbonatų grupės mineralas, pilkai rudas bario ir kalcio karbonato mišinys.

Al-Sufi (Abdurrahman ai Sofi) (903— 986),persų astronomas, sustatė astronomines tabeles ir papildė Ptolomėjaus (ž.) žvaigždžių sąrašą.

Alsuodė Švenčionių aps. Labanoro vi. upelis, Aisetos deš. intakas, 2 5 km ilgio.

Alsuatlis arba Baltelis Švenčionių aps. Labanoro vi. ež., 1,1 km ilgio, ligi 400 m platumo. 45 ha ploto.

A'šauskls ž. Olšauskis.

Alšėnai (sulenkinti į Hblszelny arba Ol-szany) Ašmenos aps. mstl., 18 km nuo Ašmenos, 93 km nuo Vilniaus. Senovėje Alšėnų kunigaikščių būstinė su pilim ant piliakalnio, kuris dabar yra ariamas liaukas. Paskutinis A. kuin-čių vysk. Paulius 1544 užrašė A. Žygimantui Augustui. XVI a. antroje pusėje A. teko Bagdonui Sapiehai, kuris kat. bažn. buvo atidavęs evangelikams, o paskiau grįžęs į katalikus, grąžino ir bažn. 1618 čia įk. pranciškonų vienuolynas ir bžn. Rusų laikais XIX a. vienuolynas paverstas kareivinėmis.

Alšėnas (Ališauskis) Pranas (g. 1911 IX 27 Vengravos k. Žemaitkiemio vi.) žurnalistas. Baigė Pavasario kom. mok., 1929 aukšt. policijos mok. Už pogrindžio spaudos platinimą nacių kalintas Kaune. 1952 Kanados Liet. Bendr.

Krašto valdybos sekretorius informacijos reikalams, žurnalisto darbą dirba nuo 1929 ir tęsia Kanadoje ne vien lietuvių, bet ir anglų spaudoje. Tėviškės Žiburių redakcinio kolektyvo narys. 1946 išsp. novelų rinkinį Talismanas.

Alšėnų kunigaikščiai, kunigaikščių giminė, likusi po Lietuvos politinio susijungimo XIII a. Vardą gavo nuo savo būstinės — Alšėnų pilies. Pirmasis abejonių nekeliąs žinomas A. K. buvo ištikimas Vytauto bendradarbis Jonas Al g i -m a n t a i t i s, Vytauto svainis •—• juodu buvo vedę seseris Sudimantaites. Jis pasekė Vytautą, šiam 1382 pabėgus pas kryžiuočius. Jogaila už tai atėmė iš jo A. kun-tę, bet 1384 ją atgavo. 1390 jis lydėjo į Maskvą Vytauto dukterį Sofiją, išleistą už Maskvos kun. Vosyliaus. Mirus Skirgailai, Jonas Algimantaitis buvo paskirtas Vytauto vietininku Kijeve. Pasirašė liudininku 1398 ir 1401 Vytauto sutartis su ordinu ir Lenkija. Mirė greičiausia 1402.

2) Aleksandras, Jono Algiman-taičio sūnus, 1406 paliko Lietuvą ir išvyko į Maskvą tarnauti kun. Vosyliui. Ten gavo pravardę Neliub. Valdė Perejiaslav-lio sritį, kuri 1408 buvo atiduota pabėgusiam į Maskvą Švitrigailai.

3) Aleksandras (m.1511) Alšėnų kun-čio Jurgio sūnus. D. L. K. Aleksandro viešpatavimo pradžioje pakeltas Vilniaus kaštelionu. 1494 vadovavo delegacijai, vykusiai į Maskvą atvežti Alenos, Jonio III dukters, ištekėjusios už D. L. K. Aleksandro. 1501 Lietuvos ponų delegacijos narys derybose su lenkais dėl D. L. K. A. išrinkimo ir Lenkijos karaliumi. Pasirašė 1501 unijos aktą.

4) A n d r i u s, Jono Algimantaičio sūnus, 1401 pasirašęs Vilniaus aktą. 1422 jo duktė Sofija ištekėjo už Jogailos.

5) J o n a s (m. 1481 VIII 20). Drauge su Mykolu Olelkavičium ir Fedoru Biels-kiu vadovavo sąmokslui prieš D. L. K. Kazimierą. Susitarę su Maskva, jie siekė sunaikinti Kazimierą ir jo šeimą ir į D. L. Alšėnų rūmai XIX a. pradžioj

Pr. Alšėnas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius ir redaktorius – 100% (+4450-1=4449 wiki spaudos ženklai).