3) Akmenės vi. Mažeikių aps. upelis, Agluonos (Vadaksties, Ventos) deš. intakas, 4,3 km ilgio.
Alsakis 1) Raseinių aps. upelis, Alsos (Mituvos) kair. intakas.
2) Trakų aps. ež., tikriau du sujungti ežerai, Neries baseine, 1,2 ir 0,2 km2.
Alsata 1) Rokiškio aps. Panemunėlio vi. upelis, šetekšnios (Jeros, šventosios, Neries) deš. intakas 2,2 km ilgio.
2) Rokiškio aps. Panemunėlio vi. ež. 20,4 ha ploto. Pro ji teka Nemunėlis.
Aisė Tauragės aps. Švėkšnos vi. upelis, švėkšnelės (Ašvos, Veiviržo, Minijos) kiair. intakas, 2,5 km ilgio.
Alsėdžiai Telšių aps. mstl. prie Sruojos upės. Pirmioji medžio bažnyčia statyta 1471. žemaičių vysk. Motiejus 1471 čia apsigyveno ir nuo to laiko A. buvo mėgia-miausioji žemaičių vyskupų gyvenamoji vieta. Vysk. Merkelis Giedraitis buvo čia įkūręs ir pirmąją žem. vyskupijoje kunigų seminariją. 1643 A. buvo sušauktas vyskupijos kunigų sinodas. Paskutinis gyvenęs A. vyskupijos valdytojas buvo J. K. Gintila, kuris čia būvio surinkęs ir savo 30.000 tomų biblioteką. Vysk. Valančius, 1850 paėmęs vyskupiją, A. jau negyveno.
Alsėdžių ežerai: 1) 92,4 ha ploto, 2) į šiaurę nuo Alsėdžių mstl. 2,8 ha ploto.
Alseika 1) Danielius (1881 I 1 Urvių vs. Skuodo vi. Kretingos aps. — 1936 V 9 Vilniuje). Mokslus ėjo Liepojos ir Marijampolės gimn., 1910 baigė Dorpate medicinos fak. 1904 Kukučio slap. bendradarbiavo Varpe, paskiau Vilniaus žiniose, Lietuvos ūkininke ir kt. Dalyvavo 1905 Vilniaus seime ir revoliuciniame sąjūdyje Vilniaus krašte. Didžiojo karo metu kariuomenės gydytojas Maskvoje ir Minske. Jo Minske organizuotą Lietuvių savit. pagalbos ligoninę 1918 VII perkėlė į Vilnių ir perorganizavo į lietuvių polikliniką. 1918 XI kooptuotas Lietuvos Valstybės Tarybos nariu. 1923—1928 Vilniaus Lietuvių Komiteto pirmininkas. Buvo lenkti okupantų administracijos areštuojamas ir tremiamas iš Vilniaus. 1919— 1936 Lietuvių Mokslo Draugijos valdybos narys. Nuo 1927 Vilniaus Lietuvių švietimo Dr. Kultūros pirmininkas ir porą metų jos organo Vilniaus šviesa red. Vilniaus Liot. Sanitarinės Pagalbos Dr. pirm. Išsp.: Lietuvių tautinė idėja Istorijos šviesoj 1924, Vytauto Didžiojo sumanymas vainikuotis 1924, Lietuvos unija su Lenkija 1927, Mokslo išradimai ir žmonių sveikata 1932, Vilniaus Lietuvių gyvenimas 1919— 1934, 1935 ir kt.
2)V y t a u t a s Kazimieras (g.1912 II 11 Ukmergėje), Danieliaus sūnus, žurnalistas. 1930 baigė V. D. gimn. Vilniuje, 1935 VDU teisių fak.
1943 išlaikė teisėjų egz. ir pradėjo advokatauti Vilniuje.
Bendradarbiavo Vilniaus šviesoje ir Vilniaus Žodyje. 1931-1932 leido ir red. Kino Naujienas, 1932 Kino žurnalą. 1930 Lietuvos Aido kor. Vilniuje, 1937—1938 V. V. Sąjungos sekretorius ir reikalų vedėjas, 1938 - 1939 Lietuvos Pasiuntinybėje Varšuvoj. 1939 — 1941 Eltos Vilniaus sk. red. 1946—1948 Vokietijoje dirbo UNRRA ir IRO org. Nuo 1949 Bostone ir Clevelande Ohio. 1950 — 1952 Tėv. Myl. Dr. vicepirm. 1953 IX 3 išvyko VLIKO Vykd. Tarybon į Vokietiją. Bendr. tremties ir JAV spaudoje (Dirvoje ir kt.). 1938 išsp. Filmų priežiūrą Lietuvoje.
Alseikaitė-Gimbutienė Marija Birutė (g. 1921 I 23 Vilniuje). 1938 baigė Kauno Aušros gimn., 1942 Vilniaus univ. Lietuvos proistorę ir lietuvių kalbą ir literatūrą. 1946 Tuebingene univ. dr. phil., kur studijavo Europos archeologiją, tautotyrą ir religijų istoriją. Nuo 1950 dirba Peabody Museum Harvardo univ. Cambridge, Mass., kur rašo Rytų Europos archeologiją. Nuo 1949 viena steigėjų ir valdybos narė Bostono Lituanistinės mokyklos, Kultūros rėmėjų dr., Rašytojų Klubo. Lietuvos pro-įstorės klausimais bendradarbiavo Naujojoje Romuvoje, Lietuviškojoje Enciklopedijoje, Gimtajame Krašte 1942-1943, Kūryboje 1944, Aiduose 1945—1953, taip pat American Anthropologist 1952, Man 1953, Antiquity 1953, American Journal of Archeology, Archeology ir kt., 1953 Encyclopedia Britannica, Lietuvių Enciklopedijoje nuo 1953 ir kt. Atskirai išspausdino Die Bestattung in der vorgeschicht-lichen Zeit 1946 (su santrauka liet. kalba) , Mūsų protėvių pažiūros į mirtį ir sielą 1947. Spaudoje ir spaudai paruošta Die Dachgiebelever-
D. Alseika
V. Alseika
M. Alseikaitė-Gimbutienė