drėgmenų centrinėse ir rytinėse A. ir čia amžinojo sniego riba yra aukščiau, šiaurinėje A. dalyje vyrauja Pabaltijo girių augmenija — spygliuočiai, berželiai, klevai ir kt. Pietų dalyje įsigalėjo Viduržemio jūros augmenija: vynuogės, kaštonai, kiparisai ir kt. Rytinėje dalyje - Dunojaus slėnio augmenija. Būdingi gyviai stirnos, mauruočiai, A. varnos, ereliai, vanagai, sniego vištos. Gyventojų pėdsakų randama dar iš diluvijaus tarpledyninio laikotarpio. Neolito laikais čia buvo paplitusi sijų statyba. Amžių būvyje per A. persirito daugybė įvairių tautų, kurių kitų likučių ir dabar dar A. yra. Seniausių gyven-tojų-retoromanų yra a. 6000, germanų a. 4 milijonus, prancūzų ir italų 4 mil., slavų a. 1 mil. Aukštumų gyventojai verčiasi daugiausia gyvulių ūkiu. šiaurės kalkinėse A. iškasama druskos, rudosios anglies, magnezijos, marmuro, porfyro, geležies rūdos.
A. yra iš viso 1630 kiaurukalniai, bendro ilgumo 720 km. Svarbiausieji: Simplon (1906) 19,7 km ilgumo, St. Gotard (1884) 14.9 km, Loetschberg (1913) 14,6 km, Mt. Cenis (1871), 12,2 km, Arlberg (1882) 10,2 km, Ricken (1906) 8,6 km, Albula (1903) 5.9 km, Bosruck (1906) 4,8 km.
A. turi didžiausius Europoje hidroelektros išteklius — 1950 gauta 3500 milijonų kWh.
Alphand Herve (g. 1907) prancūzų diplomatas Washingtone. 1950 atstovas Atlanto Taryboje. 1951 Europos Gynimo Komisijos pirmininkas.
Alpinė rasė išplitusi Alpėse ir jų kaimyniniuose kraštuose. Jos požymiai: ūgis a. 1,63 m, platus galvos kiaušas, apskritas veidas, stati lėkšta kakta, plati nosis, tamsios akys, lygūs, daugiausia tamsūs p’iaukai.
Alpinizmas sporto riišis kalnuose. Lipimas i kalnų viršūnes, ledynus. Pašliūžų ir rogių sportas kainuose.
Alpių Aidas 1947 Innsbrucke Austrijoje leistas lietuvių tremtinių laikraštis.
Alpių ragas ilgas medinis trimitas, vartojamas Alpių kalnuose. Panašūs jam yra skerdžių trimitai Lietuvoje. Tokius trimitus čiurlionies ansamblis vartoja liaudies muzikos instrumentų orkestre.
Alpių šauliai Garibaldi 1859 suorganizuoti savanoriai kovoms už Italijos susivienijimą. Vėliau Prancūzijos ir Italijos kariuomenės dalys Alpių tarpukalniams ginti.
Alpuhara p. Ispanijos kalnagūbris, kur ligi 1510 slėpėsi vejami arabai.
Alsa 1) Raseinių aps. upė, Mituvos deš. intakas, 31,7 km ilgio. Vid. nuolydis 0,0016; baseino plotas 61 km2.
2) Viduklės vi. Raseinių aps. upelis, še-šuvio (Jūros) kair. intakas, 15,2 km ilgio. Baseino plotas 42 km2. Berno Alpės