mis, paskiau plaučiais. A. mexicanum savo ž'aunas pasilaiko visą gyvenimą ir buožgalvio stadijoje subręsta lytiškai. Tai vad. neotenija. Kartais dėl nepalankių sąlygų A. netenka žiaunų ir išvysto plaučius. Jų bežiaunė forma, seniau laikyta atskira rūšimi, vad. Siredon pisciformis arba axolotl.
Ambo meliores (lot.) abu labu
Ambon Indonezijos respublikos Miolukų aalyno sala tarp Celebeso ir N. Gvinėjos. 791 km2 ir apie 50.000 gyv. A. vardas dažnai taikomas ir visoms paskiroms salų grupėms prie N. Gvinėjos.
Ambotas Jonas (g. 1869 Vosyliškėje Grinkiškio vi.) prelatas, visuomenės veikė jas. 1890 atvyko Amerikon ir čia 1893 stojo j šv. Ciriliaus kolegiją Detroit, Mich. 1901 baigė šv. Jono kat. dvas. sem. Bostone, Mass. Išv. kunigu, 1901—1902 buvo vikaru airių ir lenkų par. 1902 paskirtas į Hartfordą, Conn. kur organizavo lietu vių parapiją, pastatė bažnyčią, įkūrė pa rapinę mokyklą. Bū damas tos parapijos ilgametis klebonas kartu plačiai daly vauja vietos ir bendrai JAV lietuvių viešajame darbe, rem damas ir dažrnai organizuodamas kiek vieną sveiką lietu višką darbą.
Ambo ten (lat. Ambote) Aizputės aps. Latvijoje dv. ir bžnk., 35 km nuo Aizputės. 1244 ar 1245 D. L. K. Mindaugas, norėdamas sukliudyti tiesiogiam kryžiuočii ir kalavijuočių susisiekimui pajūriu, su stipria kariuomene buvo apgulęs A. pilį, bet vokiečių netikėtai iš paaalų pultas, buvo priverstas atsitraukti. 1253 A. atiteko Kuršo vyskupui. Po 1260 žemaičių remiami sukilę kuršiai sugriovė A. pilį, bet greitai ji buvo vokiečių vėl atstatyta.
Ambra (ar.) kvepiąs smilkalas, gau mamas iš kašaloto žarnose ar pūslėje susidarančios medžiagos.
Ambrakija (dabar Arta) p. Epiro Graikijoje senoviškas mst., VII a. pr. Kr. Korinto kolonija. 189 pr. Kr. nukariavo romėnai.
Ambrassat Augustas (1863 VIII 6 Laz-dėnuose Maž. Lietuvoje — 1913 II 23 Gru-dziące) Maž. Lietuvos kraštotyrininkas. 1896 išsp. Die Provinz Ostpreussen, 1898 Bilder aus Wehlaus Vergangenheit,- 1906 Westpreussen ir kt.
Ambrazevičius Juozas ž. Brazaitis Juozas. Ambraziejaus arba Beinarto bursa Vilniaus akademijos studentų bendrabutis, 1602 įk. Ambraziejaus Beinarto ir ligi XVIII a. pabaigos Vilniaus vyskupijos kapitulos globojamas ir prižiūrimas.
Ambraziejaus giedojimas įvestas kat. bažnyčiose šv. Ambraziejaus. Vėliau jis buvo pakeistas vad. gregorijoniško giedojimo.
Ambraziejus (a. 340 —- 397) šventasis (šventė XII 7), vienas keturių didžiųjų Vakarų Bažnyčios tėvų. Pradžioje teisininkas ir valdininkas, 370 Ligurijos ir Emilijos vietininkas, nuo 374 Milano vyskupas. Jis privertė Teodozijų I atšaukti prieš Ka-llnikumo Mezopotamijoje krikščionis nukreiptą ediktą ir 390 viešai atgailoti už Tesalonikuose padarytas skerdynes. Parašė daug homiletinių, egzegetinių, asketinių ir dogmatinių raštų, įvedė vad. Ambraziejaus giedojimą bažnyčiose ir kūrė bažnytines giesmes. Jį kiti laikė ir giesmės Te Deum laudamus autoriumi, šią giesmę pirmas lietuviškai buvo išvertęs Martynas Mažvydas ir išl. 1549.
Ambraziejus 1) (Ambrozevičius) J u o-z a s (1855 II 9 — 1915 VI 27 Vilniuje) Vilniaus lietuvių veikėjas. Baigęs Seinų seminariją, 1880 buvo įšv. kunigu. Po kiek laiko išsikėlė į Varšuvos vyskupiją, o iš ten 1892 į Vilniaus vysk. Kurį laiką buvo Strunaičiuose Švenčionių aps., Luča-juje klebonu, paskiau Varnėnų kamendo-riumi, o iš ten iškeltas Vilniun, kur buvo Visų švent., šv. Rapolo ir šv. Jono bažn. kamendoriumi. čia buvo vienas lietuviškojo darbo Vilniuje pradininkų, vad. vienu „dvylikos Vilniaus apaštalų”. Dalyvavo organizuojant pirmuosius slaptus liet. spektaklius, paskui organizavo pirmą Vilniaus lietuvių chorą ir jam sukomponavo keletą dainų — žodžius ir muziką (Dieve, kaip ilgai Lietuva varguose, Ant Dauguvos skardų, Vai, kur eisit, kur keliausit ir kt). Fiaskutiniais spaudos draudimo metais daug pasidarbavo stengdamasis per vietinę ir Petrapilio rusų administraciją paveikti valdžios sferas ir tuo būdu daug padėjo spaudą laimėti. Tuo pačiu laiku vertėsi ir bitininkyste ir buvo sugalvojęs keletą naujų avilių Opų. Dar 1897 (su 1863 kantrafakcija) Išleidęs Tilžėje Vištas ir jų auginimą (21900, 31907), tik spaudą leidus, jau 1904 XII 3 gavo cenzūros leidimą laikraščiui Lietuvos Bitininkas, kurio 1905 išleido 12 N., pats vienas visus juos prirašydamas. 1906—1908 vietoje Lietuvos Bitininko leido Vilniuje šviesą, pradžioje žemės ūkio klausimais, 1907—1908 pavestą vien kovai už lietuvių teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose ir virtusią organu „Sąjungos pagrąžinimui teisių lietuviškajai kalbai Rymo Katalikų bažnyčiose Lietu-
Prel. J. Ambotas