Ancylaus ežeras, šiuo vardu geologai vadina Baltijos jūrą ankstyvojo aluvijaus laikotarpio, kada ji buvo gėlo vandens jūra ir buvo atskirta nuo Atlanto vandenyno. A. vardas nuo gėlų vandenų moliusko Ancylus fluvialis.
Acylocerus išnv-kęs kreidos laikotarpio gyvis, amonitų būrio, Cosmocenati-dae šeimos, pradžioje tiesaus kiauto, kuris vėliau susiliesdavo.
Ancodus išnykę pirmykščiai dvikano-piai gyvuliai, žinduolių klasės, anth-racotheri'idae šeimos. A. buvo panašus į dabartinę kiaulę. Griaučiai rasti oligoceno laikotarpio sluogsniuose Europoje ir š. Amerikoje.
Ancona š. r. Italijos mst.., Adrijos jūros uostas; 88.000 gyv. (1950). A. buvusi įk. išeivių Iš Sirakūzų 390 pr. Kr.
Anculis žemaičių padavimų milžinas, supylęs Girnikų kalną Kurtuvėnų vi. Šiaulių aps.
Ancuta 1) Jurgis Kazimieras (m. 1737) Vilniaus akad. teol. dr., vyskupo Motiejaus brolis, 1708 Vilniaus kanauninkas, pamokslininkas ir polemikas su protestantais ir stačiatikiais. Išsp.: Ius plenum religionis cathol'icae 1719, Studio-dromus orthodoxus 1721. Į jo Ius plenum atsakyta taip pat poleminiu Ius plenum in Regno Poloniae et M. D. Lithuaniae Dis-sklentibus restitutum. Broliui mirus, 1723 paskirtas Vilniaus vysk. sufraganu.
2) Motiejus Juozapas (m. 1723 I 18) Livonijos ir Smalensko kanauninkas, nuo 1705 karaliaus Augusto II sekretorius. 1716 Vilniaus vyskupo Bžostovskio koadjutorius cum futura successione. Bžostovs-kiui mirus, nuo 1722 X 22 valdė Vilniaus vyskupiją, bet greitai miręs nesusilaukė paskyrimo aktualiu vyskupu.
Anczyc Vladislovas Liudvikas (1824 — 1883) Vilniaus lenkiško teatro artisto sūnus, išsikėlęs iš Vilniaus į Krokuvą. Nuo 1848 rašė liaudies teatrui komedijas (Chlo-pi arystokraci, Lobzovianie), 1861—1867 red. Kmiotek, 1865—1868 Przyjaciel Dzie-ci. 1901 Bačkauskas perdirbo Lobzovėnus, 1906 P. Tumasonis (Brandukas) išvertė Pūsčios dvasią. 1912 A. Vėgėlė 'išv. Degtinę.
Anča (Theta Aąuarii) Vandenio žvaigždyno žvaigždė. Ryškumas 4.3.
Ančia 1) Seinų aps. Kapčiamiesčio ir Veisėjų vi. ež., Baltosois Ančios (Nemuno) baseine. Supa Veisėjų mstl.; 10,4 km ilgio, paviršiaus plotas 4,9 km2, altitudė 112,3 aukščiau jūros. Baseino plotas 164 km2. Įteka Šlavanta ir Markuva, išteka Baltoji Ančia.
2) Suvalkų aps. ež., Juodosios Ančios aukš-tupis, 4,6 km ilgio, paviršiaus plotas 2,7 km2, altitudė 227,2 m aukščiau jūnos. Baseino plotas 40 km2. Giliausias Pabaltijo ež. (108 m).
3) Raseinių ir Tauragės aps. upė, šešu-vio (Jūros, Nemuno) deš. intakas, 54,9 km ilgio. Intakai: Pliuštis, Skliaustis, Pela, Savirkštis, Nereaa, Batakė. Baseino plotas 282 km2.
4) Suvalkų aps. upė, Vygrių ež. rytinis intakas, Juodosios Ančios (Nemuno) aukštupys, 40,3 km ilgio. Baseino plotas iki Vygrių ežero 177 km2.
Ančia Baltoji Seinų aps. Kapčiamiesčio vl. upė, kair. Nemuno intakas, 25,6 km ilgio. Išteka iš Ančios ež. Intakai: Gneda, Nevedys, Seira. Baseino plotas 788 km2.
Ančia Juodoji Suvalkų aps. upė, Nemuno kair. intakas; 86,4 km ilgio; su aukštupiu Ančia 141,5 km. Teka iš Vygrių ež. Nuo 43 ligi 21 km kanalizuota kaip Augustavo perkaso dalis, žemupyje 21,5 km kilpos vietoje prakastas tiesus 6,6 km ilgio perkasas į Nemuną ties Nemunavu. Intakai: Žubrona, Gremzdė, Versnė, Kaina, Sumau-ka, Servą, Malešava, Vilkušė, Mara, Igor-ka. Baseino plotas 1901 km2. Vandens debitas ištekant iš Vygrių ež. maks. 70, m'in. 0,5 m3/sek. Prie Augustavo perkaso maks. 150, vid. 9, min. 1,5 m^/sek., prie žiočių maks. 200, vid. 13, mln. 2,0 m3/sek.
W. Milaszeivska, Czarna Hancza 1931.
Ančios girininkija. Su Paliepio ir Kapčiamiesčio girininkija 12.000 ha. A. G. Kapčiamiesčio vi. Seinų aps. ploto a. 4500 ha. Vyrauja pušynai. Per girininkiją teka Baltoji Ančia ir eina plentas į Gardiną. A. G. sudaro šie miškai: Kuzabiškės a. 300 ha, Vainiūnų a. 1000 ha, Baltosios Ančios a. 1200 ha, S'irguškės a. 500 ha, Var-
Ancylocerus gigas
Ancona