2) Pijus (1870 IV 14 Smalinyčios k Paežerių vi.— 1950) Jono brolis, kunigas. Mokėsi Paežerių pr. mok. Suvalkų pro-gimn., Marijampolėje išlaikė 4 kl. egzaminus. 1891 — 1894 tarnavo rusų kariuomenėje. 1895—1900 mokėsi Seinų dvas. seminarijoje. 1900 įšventintas kun. 1900 —.1904 Naumiesčio
vik., 1904 — 1905 Skriaudžiuose. 1905 — 1906 Silvanovcuose. čia dirbdamas tarp buv. prievarta supravoslavintų unitų, buvo įskųstas Suvalkų gubernatoriui ir iškeltas į Pilypavą, 1906 į Rudaminą. 1908 Veiverių mok. sem. kapelionas. 1914 karui prasidėjus, su seminarija iškeltas į Vilnių, paskiau į Soročenus, 1917 į Riasną Ukrainoje. 1918 grįžo į Lietuvą. Jau nuo 1910 buvo slaptai besikuriančios Marijonų vienuolijos narys, galutinai vienuolijon įstojo 1918. 1922 JAV vedė misijas. 1923 grįžęs Lietuvon, buvo paskirtas Marijampolės Marijonų namo vyresniuoju. Seno Kareivio ir kt. slapyvardžiais ir savo pavarde bendradarbiavo Vilniaus žiniose, Vienybėje (Kaune), šaltinyje ir kt.
Andziulytė Ruginienė Marija (g.1896 XII 6 Smalinyčios k. Paežerių vi.) Jono A. duktė. 1914 baigė Vilkaviškio merg. gimn., 1918 —■ 1923 Friburgo univ. ist. fi-los. fak. 1923 už disertaciją Die Gruendung >des Bistums Samaiten gavo filos. dr. 1923 —1926 Kultūros merg. seminarijos mokytoja, nuo 1926 Saulės merg. mokytojų seminarijos Kaune direktorė. Rašinėjo Ateityje, Drauge, Moteryje, Naujoje Vaidilutėje ir kt. 1937 išsp. žemaičių christianizacijos pradžia.
Andžejevskis (Andrzejewski) Vladimiras ( 1825 — 1896) gydytojas. Gimnaziją baigė Kražiuose. Mediciną studijavo Maskvoje, kur dalyvavo žemaičių studentų kuopelėje (vadinamas Andruliu). Diar univ. nebaigęs, 1854 buvo Rygos karo ligoninės ordinatorium. Baigęs univ., buvo Varnių seminarijos ir vyskupo Valančiaus namų gydytojų. Už medicinos pagalbos sužeistiems sukilėliams teikimą, 1864 buvo ištremtas į r. Rusiją. 1874 grįžo ir vertėsi gydytojo praktika Liepojoje, Luokėje ir kt. Išsaugojo nežinomus ir niekur neskelbtus S. Valiūno eilėraščių rankraščius. Platino S. Daukanto leidžiamas knygas ir palaikydavo su juo korespondenciją.
Anekdotas (gr.) trumpas, baigtas pasakojimas apie kokį asmenį, atskirą įvykį ar kelis susijusius įvykius, linksmo, juokingo, satyriško turinio. Senovės graikai A. vadino žinomų autorių nežinomus, neskelbtus raštus. Vėliau jais vadino žymesnių asmenų biografijų dalis, neskelbtas dėl jų skandalingo ar politinio turinio. Ilgainiui abidvi reikšmės susijo. J. Balys 1937 išl. Lietuvių sąmojį, liaudies A.
Aneksija ginklo jėga arba apskritai prievarta vienos valstybės teritorijos ar jos diaiies prijungimas prie kitos valstybės. Beveik kiekvienas karas baigdavosi teritorijos A. 1919 ■— 1920 taikos sutartimis buvo padaryta teritorinių A. Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Serbijos, Rumunijos, Graikijos ir kt. valstybių naudai. Lenkijos ir Lietuvos vad. unija iš dalies irgi buvo A. 1920 Lenkija buvo aneksavusi žymią Lietuvos dalį. II Pasaulinio karo metu Sovietų Sąjunga aneksavo visą eilę savarankiškų valstybių, tačiau toji A. nėra kitų kultūringų valstybių pripažinta.
Anemija (gr. anaemia) mažakraujystė. Vietinė A. pasidaro dėl sumažinto arba visai sustabdyto arterinio kraujo tiekimo kuriai nors kūno sričiai, veniniam kraujui nekliudomai nubėgant. Ji atsitinka dėl susilpninto širdies veikimo, kraujo gyslų užsispaudimo, užsikimšimo, kraujo gyslų sienelių raumenų susitraukimo ar spazmo. Jos požymiai: išbalimas, temperatūros
kritimas, tūrio sumažėijimas. Jei vietinė A. yra visiška ir patvari, audiniai miršta, įvyksta aneminis nekrozas. Bendra A. įvyksta dėl staigaus kraujo netekimo, įvairių ligų (vėžys, tuberkuliozė, sifilis, maliarija, infekcinės ligos, žarnų parazitai), dėl apsinuodijimo arseniku, švinu ir kt.
A. gyvulių (anaemia infectiosa equo-rum) dažniausiai chroniško pobūdžio specifinė arklių liga. Ligą perduoda uodai, musės, varmai, gyliai ir kt., siurbdami pakaitomis ir įskiepydami sergančių gyvulių kraują sveikiesiems. Be arklių, A. gali apkrėsti ir kiaules.
Anemochordas (gr.) 1789 Schnellio sugalvotas į pianiną panašus muzikos instrumentas, kurio garsus taria esant panašius į Aiolo arfos, kadangi jo stygas suvirpinta dirbtiniu būdu sukeliamas vėjas.
Anemofiliniai (gr.) augalai, kurie apsivaisina vėjo pagalba.
Anemogeniškos nuosėdos (sedimentai) yra tos, kurias supučia vėjas, pvz. kopos. Kitaip jos vadinamos aiolinėmis arba aeri-nėmis nuosėdomis.
Anemografas ž. Anemometras.
Anemometras prietaisas vėjo greičiui matuoti. Plačiai vartojami Robinsono pusrutuliai: ant stačios ašies užmauti du kryžminiai sulydyti virbalai, prie kurių galų pritvirtinti keturi tušti skardiniai pusrutuliai, savo įgaubimais pakreipti į
Kun. P. Andziulis