Angina pectoris (lot.) smarkių širdies ir krūtinkaulio srityje skaudėjimų priepuoliai kartu su pasikeitusiu širdies tvaksėjimu. A. P. pareina nuo širdies arterijų susirgimo, nuo apsinuodijimo nikotinu, būna ir nervinės kilmės.
Angiologija (gr.) kraujo 'ir limfos gyslų mokslas.
Angkmeurozės sutrikimai atsiranda dėl kraujo indų inervacijos pakitimų. Indų šiaurėj imas ar plėtimasis įvyksta dėl atitinkamo simpatinės arba parasimpatinės sistemos erzinimo, pareinančio nuo įvairių nuodingų daiktų, medžiagos apykaitos ir kt. sutrikimų. Dažniausios A. dilgininė (urticaria) ir migreninė (hemierania).
Angiospermae ž. Gauptasėkliai.
Angis ž. Gyvatė.
Angkor Siamo mst. Keli km į pietus nuo A. yra šventovės Angkor Vat griuvėsiai su daugybe senovinio Siamo tikybinio meno paminklų.
Anglai (angli, angeln) senųjų germanų tautelė, gyvenusi Schlesswig-Holsteine. Susijungę su jutais ir saksais, V a. Kr. g. A. įsteigė vad. anglosaksų karalystes Britanijoje. Kiti A. įsikūrė Saalės upės (Prūsijos Saksonijoje) slėnyje, kur sumišo su danais ir kitais vokiečiais. IX a. buvo surašyti jų įstatymai — Lex Angliorum.
L. Schmidt Allg. Geschichte d. deutschen Sta^mme 2 leid. 1940; F. M. Stenson Anglo-Saxon England 2 leid. 1947.
Anglekasis 1923 Glasgowe, Škotijoje, ėjęs lietuviškas savaitinis laikraštis. Red. L. Vitkauskas. Leido Glasgowo Škotijos Lietuvių Apšvietos Kursų Komitetas.
Anglezitas mineralas— sunkusis špatas. PbSo.Į. Rombinės sistemos. Vardas duotas nuo Anglesey salos Anglijoje.
Angliamaišiai tamsios spragos, matomos žvaigždėtame danguje. Tipiškas A., pirmutinis gavęs toki pavadinimą, yra Pietų Kryžiaus žvaigždyne, pietinėje Paukščių Tako dalyje. Bet iš tikro nėra jokios spragos žvaigždžių sistemoje, A. atsiranda dėl tamsiųjų ūkų, kurie užstoja bei užtemdo tolimesnes žvaigždes.
Angliavandeniliai anglies C junginiai su vandeniliu H. Anglies atomai turi savybę taro savęs jungtis, sudarant atviras ar uždaras, ištisas ar šakotas grandines. Anglies atomai tarp saves jungiasi vienalinkai, dvilinkai ir trilinkai. Paprasčiausias, pagrindinis angliavandenilis yra metanas arba peikiu dujos, formulės CH,i. Po jo eina etanas CoHn,. paskiau propanas, butanas ir kt. Dvilmkaryšių A. grupei tarn kitų priklauso etilenas (bruttoformulė CoHO, tri-linkaryšių acetilenas. Bendrai. A. skaičius yra labai didelis. A., kuriuose anglies atomai yra sujungti vienlinkai vad. sočiai-siais. Jų bendra formulė CnH2ni2, o kuriose yra dvilinkų ir trilinkų ryšių vad. A., turį atvirą grandį, vadinami alifati-niais, turi uždarą cikliniais. Turinti specialų išdėstymą dvilinkų ryšių pastarųjų dalis, vad. aromatiniais A. A. būna dujų, skysčių ir kietų kūnų pavidalo. Jie yra pagrindas žemės alyvos. Aromatinių A. gauna iš akmens anglies. Daugelis A. yra labai svarbūs pramonei. A. dar priklauso naftalinas, antracenas, benzinas, benzolas. Iš A. susidaro gazolis, žibalas, vazelinas, panafinas. A. vartojami tepalų, dažų, vaistų ir tirpintojų gamyboje.
Anglickis Stasys (g. 1905 XII 23 Bemo-tave Alsėdžių vi.). Mokėsi Bernotave, Kantaučiuose, 1920 — 1923 Telšių gimnazijoje, 1923—1927 Telšių mok. sem., 1927—1931 L. U. hum. fak. Univ. baigęs, buvo hum. fak. numatytas siųsti į užsienį mokslo darbui univ. ruoštis, bet šviet. min. nesutikus, išėjo gimnazijos mokytoju (1938 Šiauliuose). Eilėraščius pradėjo rašyti 1923, spausdino juos Praduose ir žygiuose, židinyje, Granite, Gaisuose, Naujoje Romuvoje ir kt. Eilėraščių rinkiniai: Žingsniai prie sfinkso 1931, Kraujo auka 1934, Septynios didžiosios nuodėmės 1935, Didžioji kančia 1937. Drama Rūmai be pamato 1935, Išspausdino aukštesniosioms mokykloms vokiečių kalbos skaitymo knygą 1935. Suredagavo Liniją 1932, almanachą žemaičiai 1938.
Anglies ciklas yra atomų branduolių reakcijos procesas, vykstąs saulės ir žvaigždžių gelmėse. Tai žvaigždžių šilimos ir dalies šviesos šaltinis, šią teoriją buvo 1939 iškėlęs fizikas H. A. Bethe. Bet šiuo metu laikoma, kad didesnę saulės ir žvaigždžių energijos dalį pagamina protono—protiono procesas. A. C. prasideda anglies izotopo C!2 branduoliu, kuris, susidūręs su protonu virsta azoto izotopu Ni3. šis greitai suskyla į anglies izotopą Ci3 ir pozitroną. Susidūręs vėl su protonu, izotopas virsta nauju azoto izotropu N^, o šis susidūręs su nauju protonu, virsta deguonio izotopu 015, suskylančiu į pozitroną ir azoto izotopą N15, kuris susidūręs ketvirtą kartą su protonu virsta anglimi C*2 ir helio branduoliu He4. Kiekviename šios branduolių reakcijos laipsnyje atpalaiduojamas tam tikras energijos kiekis.
Anglies dioksidas, anglies rūgšties anhídridas, angliarūgštė CO2. Bespalvės, pusantro karto už orą sunkesnės bekvapės dujos iš vieno anglies ir dviejų deguonies atomų. Ne aukštesnėje kaip 310 tempera-
St. Anglickis