tūroje ir ne mažesniu kaip 73 atmosferų slėgimu angliarūgštę galima suskystinti. Skysta A. verda 79« temperatūroje. Sukietėjusi A., sumaišyta su eteriu, sudaro mišinį, kuriio temperatūra esti žemesnė negu 800. Ištirpęs vandenyje CO2, sudaro nepatvarią rūgštį, kuri suskyla į vandenį Ir į anglies rūgšties anhidridą. Anglies dioksido tirpalas vandenyje leidžia elektros srovę ir su šarmais sudaro druskas, vad. karbonatais. Kalio, natrio, amonio karbonatai lengvai tirpsta vandenyje. Kalcio, bario karbonatai vandenyje netirpsta.
Palaidos A. yra ore a. 0,03—0,04%. Didelius jos kiekius atpalaiduoja ugniakal-niai: kartais A. išeina į žemės paviršių iš žemės gelmių pro žemės plutos plyšius ir susirenka didesniais kiekiais. Gyvi padarai atpalaiduoja A. alsuodami. Dirbtiniu būdu A. galima gauti veikiant karbonatus, pvz. marmurą, atskiesta druskos rūgštimi. A. dujos nuodingos kvėpuoti.
Anglies kasyklos ž. Kasyklos.
Anglies monoksidas, anglies oksidas, smalkės, CO. Bespalvės, bekvapės dujos, sunkiai tirpstančios vandenyje. Kritiška temperatūra 140°. Temperatūroje 2000 sustingsta. Uždegtas dega mėlyna liepsna, virsdamas anglies dioksidu. Labai stiprūs nuodai, kadangi jungiasi su kraujo hemoglobinu, sudarydamas su juo anglies oksido hemoglobiną. Jungiasi taip pat su susmulkintu kobaltu, nikeliu, geležimi, sudarydamas karbonatus. Pasidaro gaivinant anglies dioksidą iki baltos kaitros įkaitinta anglimi ir atvikščiai: anglies dioksido pasidaro iš anglies monoksido, atsipalaiduojant angliai. A. O. pasidaro degant angliai, kai trūksta oro deguonies. Leidžiant vandens garus viršum įkaitusios iki švietimo anglies, pasidaro lygių tūrių vandenilio ir anglies oksido mišinio, pramonėje vartojamo kuru, vandens dujomis.
Anglies žvaigždės, arba raudonosios žvaigždės priklauso spektro tipui R, N ir bendrai priskiriamos C klasei. Tai yra negausios žvaigždės, kurių žinoma tik a. 550. Jų spektruose pastebimi anglies molekulų C2 bruožai. Absoliutinė A. ž. temperatūra yra tarp 20000 ir 45000.
Anglija. Geografija. D. Britanijos salos pietinė dalis. Dažnai A. vad. visą D. Britanijos salą arba plačiausia prasme net visą Britų imperiją. Apima 131.000 km2, iš kurių 19.366 km2 tenka vak. pakraštyje esančiai Walles kunigaikštijai. A. paviršiuje gausu įvairių laikotarpių geologinių formacijų nuosėdų. Daugelis jų pavadinta tų A. provincijų ir vietų vardais, kur atitinkamos nuosėdos pirmą kartą buvo surastos. Pvz. nuo Devono grovijos pavadintos ir visur kitur randamos Devono padermės. žemės paviršiui lėtai nuslūgus, jūra užliejo pakraščiuose žemus upių klonius, sudarydama daug į sausumą įsiterpusių įlankų. Jose susikūrė dideli uostai: Southampton, Plymouth ir kt. Tarpukalnio daubose, ypač šiaurinėje dalyje, yra daug ežerų. Slėniais teka trumpos, vingiuotos upės, tinkančios laivybai. Vidaus vandenų kelią papildo perkasai. Temzės upės žemupyje yra Londonas. Klimatas yra didelėje Atlanto vandenyno įtakoje. Golfo srovė yra svarbiausias šilimos šaltinis ir dėl to izotermos išsitęsia pietų šiaurės linkme. Pietų ir pietvakarių pakraščiai žiemą turi augštesnę temperatūrą už p. Prancūziją ir vidurio Italiją. Tik čia trūksta giedro dangaus, šiltas jūrų oras, susidurdamas su šaltesniu sausumos oru, sukelia tirštus, tamsius rūkus, žemosios rytų lygumos, kurias vakariniai kalnai vasarą saugoja nuo lietingų Atlanto vėjų, tinka javų kultūrai. Vakarų dalies kalnai pastoja vėjams kelią ir čia turima atogrąžų klimato lietaus. Pvz. Snowdene per metus iškrinta 5100 mm atmosferos drėgme-nų, o p. Cumberlande daugiau kaip 4000 mm. Vakarų aukštumos, aukštesnės kaip 300 m, kur metinių drėgmenų esti apie 1000 mm, apaugusios tankia žole. Javų kultūrai šios sritys netinka. Rytinėje dalyje vyrauja javų ūkis, vakaruose gyvulininkystė, pieno ūkis.
A. ariamos žemės 30%, ganyklų 60%, miškų ir kt. 5%. A. fabrikai, anglių ir geležies rūdos kasyklos grupuojasi šiaurės vidurio dalyje. Tai yra ne vien A., bet ir šiaip viena tankiausiai gyvenamų pasaulio Vietų. Bendras A. gyventojų skaičius be Walles 41.148.000, su Walles 43.745.000. Iš viso D. Britanijoje (su Škotija) yra
50.369.000 (1952). Administraciniai A. su Walles yra padalyta į 52 grovijas (county). A. yra per 50 miestų, turinčių per
100.000 gyventojų, jų tarne Londonas (8.200 000), Birmingham (1.000.000), Liverpool, Manchester, Sheffield (kiekvienas per 500.000), Leeds, Bristol, Kingston-upon-Hull (kiekvienas per 300.000), Bradford, Newcastle-upon-Tyne, Nottingham. Portsmouth, Stoke-on-Trent (per 250.000). žymiausieji uostai: Londonas, Liverpool, Southampton, Cardiff, Newcastle, Plymouth, Hull, Swansea, Manchester.
A. pramonės svarbiausios šakos tekstilė ir metalurgija. Pirmoji daugiausia gamina medvilnės ir vilnos gaminių. Jos centras Liverpoole. Metalurgija koncentruojasi Birminghamo, Sheffieldo rajone. Gaminama įvairiausių mašinų, ginklų, statomi laivai. Greta pramonės yra išaugusi ir prekyba, ypač užsienio, kuri daugiausiai vyksta pigiais vandens keliais.
Seniau A. ūkiškas gyvenimas koncentravosi rytų šalyje, vėliau jo svorio centras paslinko į ž. vakarus. Rytinėje dalyje