tą. Esant tokiai padėčiai,A. pradėjo atsi-ginkiuoti ir panoro drauge su Prancūzija sudaryti antiagresinį frontą. 1939 IV duotos garantijos Graikijai, Rumunijai, sudarytas paktas su Turkija. A. su Prancūzija mėgino sudaryti draugiškumo ir apsigynimo sutartį ir su Sovietu sąjunga. Pastaroji slaptomis derybomis daugiau išsiderėjo svetimų žemių iš hitlerines Vokietijos pagal vad. Moiotovo-Ribbentropo susitarimą, todėl savo derybas su A. ir Prancūzija nutraukė. A. garantavo Lenkijai teritorinį neliečiamumą ir karinę pagaibą užpuolimo atveju, lydt) iX 3, nacių užpultai Lenkijai, atėjo į pagalbą A. ir Prancūzija, paskeldamos karą voKietijai. Visos dominijos, išskyrus Airiją, taip pat paskelbė karą Vokietijai. Nepasisekimai karo fronte (Vokietija okupavo Daniją, Belgiją, Olandiją) 1940 privertė N. Chamberlainą atsistatydinti. Ministerio pirmininko vietą užėmė W. Churchill, sudarydamas koalicinę vyriausybę su darbie-čiais. 1940 VII 22 Prancūzija kapituliavo Vokietijai. Dabar A. viena turėjo pakelti visą karo naštą. A. karo vadai buvo: B. L. Montgomery, H. R. L. G. Alexander, Archibald Vv aveli, Arthur W. Tedder. Dar 1940 X JAV paskolino Anglijai 50 laivų naikintojų. 1941 III prezidentas Rcosevelt pasirašė Lend Lease (Nuomos ir paskolos) aktą ir dabar JAV pagal šį aktą galėjo teikti žymią karinę pagalbą A. 1941 VIII 14 JAV prezidentas Roosevelt ir W. Churchill paskelbė Atlanto Chartą. 1941 XII 7 Japonija užpuolė JAV ir Britanijos valdas, o 1941 VII 22 Vokietija —Sovietinę Rusiją. Karui įsiliepsnojus, atsirado bendradarbiavimas tarp JAV, Sovietų Rusijos ir A. 1945 V 7 kapituliavo Vokietija, o 1945 VII 14 ir Japonija. A. aktingai dalyvavo sprendžiant pokarinį Graikijos, Italijos likimą, tvarkant okupacinę Vokietijos zoną, organizuojant Jungtines Tautas.
Karas išsėmė A. ekonomimį pajėgumą ir pirmaujančią vietą užsienio prekyboje turėjo perleisti JAV. 1945 V darbo partija pasitraukė iš koalicinės vyriausybės, o 1945 VII darbiečiai laimėjo parlamento rinkimus. C. Attlee sudarė darbiečių ministerių kabinetą. A. 1948 III pasirašė 50 metų santarvės ir pagalbos paktą su Prancūzija, Belgija, Luksemburgu, Olandija. 1949 A. pastangomis pasirašytas š. Atlanto paktas. Nors A. 1951 atsisakė įsijungti į Vak. Europos armiją, bet vis dėlto sutiko savo karinius dalinius laikyti V. Vokietijoje. 1950 dėl Sovietų Sąjungos agresijos kilus Korėjos karui, A. dalyvauja jame su savo kariniais dalimiais.
1947 A. suteikė nepriklausomybę Indijos unijai ir Pakistanui, 1948 Ceilonui, 1949 Indija pareiškė norą pasilikti Commonwealth respuoiiKa. Tačiau Airija ir burma pasi-trauKe iš Britų bendruomenės. Newfoundland pasiliko Kanados provinc. 1950 paaštrėjo a. santykiai su Egiptu. Egiptas panoro nubraukti iyob sutartį, reikamvo įsimuicti A. kariuomenę iš bueso kanalo zoinos ir leisti sujungti Sudaną su Egiptu. 1951 Irano pariamentas nacionalizavo naftos versmes ir nutraukė versmių nuomos sutartį su A.
Darbiečiai rūpinosi sutvarkyti karo metu pasnjusį A. ekonominį gyvenimą: 194b iš JAV gavo $ 3.750.000.000 paskolą visai A. pramonei organizuoti taikos metui. 1948 — 1951 pagai vad. Marshallio planą A. taip pat buvo suteikta žymi finansinė JAV pagalba. Darbiečių valdymo metu 1948 Nationality Act’u kiekvienas Commonwealth valstybių gyventojas yra Britanijos pilietis. 1948 sumažintas parlamento rūmų atstovų skaičius iš 640 ligi 635, 1949 aktu dar daugiau aprėžtos lordų rūmų teisės. 1946 panaikintas įstatymas draudžiąs darbininkams streikuoti. Nacionalizuota anglies pramonė, kaikurios transporto šakos, 1948 įvestas platus socialinis draudimas, pakeltas privalomo mokymosi amžius nuo 14 ligi 16 metų, išplėsta pigiųjų butų statyba ir kt,
1950 XI 5 rinkimus vėl laimėjo konservatoriai. W. Churchill paliko ministeris pirmininkas. 1952 mirė karalius Jurgis VI, A. sostą užėmė 1952 II Elzbieta II.
The Cambridge History of the Brit. Empire 1929 -—1940; The Oxford History of England 1952.
Anglijos lietuviai. Pirmieji lietuviai, patekę į Angliją, buvo Krymo karo belaisviai Kielius iš Alvito ir Marcinka iš Marijampolės, apsigyvenę čia 1865. Prasidėjus didesnei lietuvių emigracijai į JAV, daugelis vyko per Angliją ir kiti jų, pritrūkę lėšų, čia sustodavo. Apie 1900 Londone buvo apie 9000 lietuvių. Pasunkėjus gyvenimo sąlygoms, dalis jų išsikėlė į Škotiją, kiti į JAV. Londone 1918 liko 1560, 1937 1681 lietuviai. Prieš 1914 karą visoje
A. buvo a. 10.000 lietuvių, iš jų 2/3 Škotijoje. I Pasaulinio karo metu, A. sudarius atitinkamą konvenciją su Rusija, daug lietuvių buvo išgabenta į Rusiją. Tik maža jų dalis vėliau grįžo į A. Po II Pasaulinio karo A. atsidūrė a. 6000 tremtinių, bet jų didesnioji dalis paskiau išemigravo į Kanadą, JAV ir kt. Bendras lietuvių skaičius A. nėra nustatytas. Škotijos lietuviai daugiausia susispietę Glasgove, Anglijos Londone ir Manchesteryje.
Organizacijos. Pirmoji lietuvių vyrų savišalpos org. — Sušelpiamoji Draugystė Vienybės L. R. K. įsteigta 1896 Londone. Ji 1908 susiliejo su 1901 įkurta Londone Broliškos Pagalbos Dr. ir virto ligi 1917 veikusiu Susivienijimu Lietuvių