miško plukdymas Šventąja. 1924 įk. vid. 4 kl mokykla. Mūro bžn. statyta 1732—1760. 1734 įk. basųjų karmelitų vienuolynas. 1832 bžn. paversta stačiat. cerkve. Vienuolynas 1832 uždarytas ir 1893 ten buvo įk. stačiatikių moterų vienuolynas. I Pasaul. karo metu vienuolės pabėgo į Rusiją. 1918 bžn. grąžinta katalikams.
Antalieptės vandens matavimo stotis įst. 1937 ryšium su projektuojama hidroelektrine stotimi Zarasų rajonui. Vid. 1938—1943 vandens debitas 3, 40 m3/ sek.
Antalkidas (m. po 387 pr. Kr.) Spartos karo viadas ir diplomatas, savo diplomatiniais sugebėjimais tarnavęs persų valstybės interesams. Jis 387 pr. Kr. pabaigė Korinto karą vad. An.alkido taika, kuria persams buvo pripažinti Maž. Azijos gra'ikų miestai ir Kipro bei Klazomeno salos. Visi kiti Graikijos miestai—valstybės buvo pripažinti nepriklausomi, Atėnų valdžioje paliekant Lembrosą, Imbrosą ir Skyrosą.
Antanaitis 1) Algirdas Titus (g. 1927 Trakelių vs. Naujamiesčio vi. Panevėžio aps.). 1938 — 1944 mokėsi Panevėžio gimn. 1945— 1947 mokytojas liet. tremtinių pradž. mokykloj. 1949—1953 pasirašydamas Algirdas Titus spausdina eilėraščius ir straipsnius Drauge ir Naujienose.
2) Jurgis (a. 1888—1908 I 23), bendradarbiavęs Vilniaus žiniose ir žarijoje, 1907 išvertęs Mirbeau Bloguosius vadovus, išsp. 1908 Vilniaus žiniose.
2) Saliamonas (g.1894 Suodžių k. šakių aps.). Mokėsi Marijampolės ir Vilniaus gimn., matėm, ir fiz. studijavo Karaliaučiaus, Leipcigo ir Friburgo univ. Mokytojavo Kauno Saulės, Jurbarko Saulės gimn., Panevėžio ir Šiaulių mokytojų sem. Paprūsės Beržo ir kt. slapyvardžiais bendradarbiavo Aušrinėje, Ateityje, Lietuvos Mokykloje, Kosmose, Kariškių žodyje, Panevėžio Balse ir kt. 1920 išl. vaizdelį Per kovą į laisvę.
Antananarivas ž. Tamanarivas.
Antanas, šventieji: A. D i d y s i s, arba Vienuolis, (a. 250 — 356)
(šventė I 17) pirmas sukūręs vienuolių bendruomenes. Jo karstas 561 surastas A-lekaandrijoje. Liaudies tikėjimu, jis saugąs nuo ugnies, maro, naminių gyvulių ligų, globojąs kiaulių piemenis, mėsininkus ir kt. Mene dažnai vaizduojami jo gundymai (būdingas V. K. Jonyno raižinys šv. Antano gundymai).
2) A. Paduvietis (1165 — 1231)
(šventė VI 13) gimė Lisabonoj, Portugalijoje, misininkas, pradžioje augustio-nas, paskiau pranciškonas. Keliaudamas į Afriką, buvo nublokštas į Siciliją ir nuo 1222 dirbo Italijoje, čia tęsdamas šv.
Pranciškaus iš Asyžiaus darbą. Palaidotas Paduoje, šventuoju paskelbtas 1232 V 30. Jo garbinimas Lietuvoje paplitęs labiausiai žemaičiuose, kur Kretingos vienuolyne buvo jo stebuklingas paveikslas.
S. Sužiedėlis Šv. A. P. 1931; N. Vian šv. Antanas Paduvietis.Vertė A. Vaičiulaitis 1951.
Antanavičius 1) J u o z a s (g. Kušlei-kių k. Sintautų vi.) spaudos draudimo laikotarpio veikėjas. Išėjęs bene 6 gimn. klases Marijampolės gimn. Tarnavo Pervazni-kų girininku. A. 1875 kun. M. Sidaravičiaus įtrauktas į liet. darbą, apsigyveno Sudarge ir pats rašė ir taisė kun. Sidaravičiaus bei L. Kušeliausko parašytas tikybines knygutes, kurių ligi 1887 paruošė a. 20, daugiausia iš lenkų kalbos išverstų ir kiek sutrumpintų be'i perdirbtų. Tuo pačiu laiku buvo ir vienas uoliausių kun. Sidaravičiaus padėjėjų liet. knygas platinant, J. Angrabaičio pavadintas ne knygnešiu, bet knygvežiu.
2) Juozapas (1853 II 15 Paplynių k., Griškabūdžio par. — 1916 VIII 7 Ligo-ve, Kursko gub.). Lankė Marijampolės gimn., 1870—1876 Seinų dv. sem.1876 II 27 įšv. kunigu. 1877 Seinų kapitulos vikaras, 1893 kanauninkas ir Prienų klebonas. 1898 — 1902 Petrapilio kat. kolegijos asesorius, Seinų vyskupijos atstovas. Prelatas. Mirus 1902 vysk. Baranauskui buvo išrinktas
Antalieptės vaizdas
Šv. Antanas (lietuviu liaudies darbo medžio statulėlė)