Puslapis:LE01.djvu/198

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

vyskupijos administratorium ir juo buvo ligi 1910, kada vyskupijos valdymą apėmė vysk. Karosas. Tuomet buvo paskirtas vyskupijos generalvikaru. 1905—1906 revoliucinio sąjūdžio metu buvo paskelbęs smerkiantį tą sąjūdį aplinkraštį, kuris jo įsakymu buvo skaitomas daugelyje Seinų vysk. bažnyčių ir daug kur sukeldavo smarkų pasipriešinimą. 1914 karui įsiliepsnojus turėjo bėgti Rusijon, ten ir mirė.

P. A. Augustaitis Vygrių ir Seinų vysk. istorija— Vadovas 1910 N 23.

Antanėlis Antanas (1863 Malaišiuose, Svėdasų par. — 1908 II 5/18 Utenoje). Baigęs Kauno dv. sem., 1887 įšv. kunigu. Buvo vikaras Grinkiškyje, Utenoje, fil'ialistas Žeimiuose ir kt. Dar spaudos draudimo laikais buvo nuolatinis Tėvynės Sargo ir kt. bendradarbis.

Antano ordinai šv. Antano Didžiojo vardu pasivadinusios vienuolijos: Abisinijos antanionai, maronitiški antanionai, 1615 įk. augustinionai Flandrijoje. 1382 įk. šv. Antano riterių ordinas.

Antanta ž. Entente.

Antapeksas vaizduojamasis taškas danguje, priešingas apeksui ir rodąs linkmę, iš kurios skrieja saulė artimųjų žvaigždžių tarpe. A. padėtis — rektascencija 6hOm, deklinacija — 30°.

Antara (m. a. 615 Kr. g.) arabų poetas, mėgstamas arabų senovės herojus.

Antares Skorpiono žvaigždyno ryškiausioji žvaigždė, vadinama ir lalpha Scorpii.

Antarktis pietų ašigalio sritys a. 66 mil. km2. Paprastai A. vad. p. ašigalio žemynas a. 14 mil. km2. A. yra aukštas sausažemis, supamas Didžiojo, Atlanto ir Indijos vandenynų. Iš N. Zelandijos pusės į A. Žemyną įsikiša Rosso jūra, iš Atlanto pusės Wed-delio jūra. Rytų A. geologine struktūra panaši į p. Afrikos ir Indijos plokštakalnes, vak. A. pastebimas Amerikos—Didž. Vandenyno kalnynų tęsinys, čia riogso atvirų vandenų apsiausti kalnai. Kitus plotus dengia amžinas sniegas ir ledynai. Nugrimzdus jungiančioms P. Ameriką su A. kalnų virtinėms, išliko jų viršūnės, sudarančios P. Orkney, P. Shetlando, P. Sand-wicho ir P. Georgijos salynus. A. ledynai jau traukiasi atgal. Klimatas labai šaltas, kontinentiškas. Kai kur aukščiausia vasaros temperatūra —300 C. Kritulių per metus iškrinta a. 200—400 mm. Didelius šalčius paaštrina vėjai, pūgos, audros, čia laikosi pingvinai, albatrosai, jūros liūtai, ruoniai, banginiai. Spėjama, kad A. yra daug mineralinių turtų. Trečiaeilyje periode klimatas čia buvo šiltas ir galėjo augti dausų srities augalai. A. paviršių sudaro senosios kristalinės uolenos. Pakraščiuose užgesę ugniakalniai: Gausso kalnas, Mt. Erebus, Mt. Terror. žemyno viduriu eina 3 500 m plokštakalnė. Yra vietų, kur kalnai iškyla ligi 4 500 m.

A. atradimas. Pirmas XVIII a. jūrininkas atradėjas J. Cook pradėjo ieškoti nežinomos „terra australis”. Pradžioje tuo nežinomu pietų žemynu palaikyta Austra-lijia, ir dėl to jai buvo duotas toks vardas.

1772—1775 Cooko vadovaujama ekspedicija pasiekė 670 p. pi. čia pastebėjęs daugybę poliarinių paukščių ir ruoinių, jis suprato, kad jo ieškoma žemė turinti būti netoli pietuose. Bet toliau plaukti negalėjo. ,1821 Rusijos admirolas Bellinghausen aptiko A. salas ir jas pavadino Petro I ir Aleksandro I žemėmis. 1823 kap. Wedell dviem būriniais laiveliais pasiekė 740 p. pi. ir 34017' vak. ilgio. Paskiau anglai J. Clarke ir J.C1. Ross pasiekė 78° p. pi., amerikietis Wilke praplaukė rytų A. kraštu 2.300 km. Prancūzui Dumont-d’Urville nepavyko pasiekti A. sausažemio. Paskui ilgą laiką bandymų nedaryta, kol 1895 ir 1899 geografų kongresai Londone ir Berlyne vėl iškėlė reikalą ieškoti A. žemyno. Pirmutinis A. de Gerlache peržiemojo A. srityse, o 1895 C. Borchgrevink pirmas pasiekė A. žemyną. 1901—1903 E.Drygalskio vedama ekspedicija surado Wilhelmo II žemę, 1901—1904 R. F. Scotto eksp. tyrinėjo Rosso pamarius. Įvairias A. sritis tyrinėjo tuo pačiu laiku W. Bruce, O. Nordenskiold, B. Char-cot. 1907—1909 H. Schackleton nesėkmingai bandė perskrosti visą A. žemyną. Jis pasiekė 88° 23' p. pi., o jo ekspedicijos dalyvis David atrado p. magnetinį ašigalį. 1911 XII 16 R. Amundsen pirmas pasiekė p. ašigalį, o 1912 pradžioje Scott nukeliavo a. 3 000 km, bet grįždamas mirė. 1912 W. Filchnerio ekspedicija surado Princo Leopoldo žemę. 1912 pirmas H. S. Vilkins A. tyrinėjimui pasinaudojo lėktuvu. Geriausiai paruošta 1928 — 1930 admirolo R. E. Byrdo ekspedicija atrado Rockfellerio vardu pavad. kalnus ir tiksliai ištyrė 300.000 km2. 1933—1935 Byrd įvykdė antrąją eksp., kurios metu atrado kalnus pav. Edsel For-

Antarktis, Stomington sala

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4774-0=4774 wiki spaudos ženklai).