Puslapis:LE01.djvu/215

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Apaštališki broliai, arba patarėnai. XIII a. Italijoje atsiradusi religine socialinė sekta, kurios nariai atsisakydavo turto ir santuokos. A. 1260 ją ist. Lombardijoje Gerardas Segarelii, ir ji paplito Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Segarelli buvo suimtas ir 1296 ar 130U sudegintas. Jo vietoje sąjūdžio priekyje stojo Fra Dolcino, 1304 sukėlęs Italijoje valstiečių sukilimą, kuris truko 3 metus. Sukilimas buvo numalšintas išžudžius a. 2000 valstiečių. Fra Dolcino 1307 VI 2 buvo lauže sudegintas.

Apaštališki tėvai apaštalų mokiniai Barnabas, Klementas iš Romos, Ignacas iš An-tiochijos, Polikarpas iš Smirnos, Hermas, Papias ir autoriai laiško Diognetui ir kai kurių Didachų, parašę keletą N. Testamento kanonui nepriskirtų raštų I-II a. Kr. g.

Apaštalų darbai tęsinys šv. Luko evangelijos, rašytos romėnui Teofilui. Aprašo šv. Petro veikimą ligi jo kelionės į Romą ir šv. Povilo veikimą ligi jo pirmojo kalinimo Romoje. Jų šaltinis yra paties šv. Luko matyti ir girdėti įvykiai; įdėta ir lūpinės tradicijos. Pasinaudota ir kitais, tiksliai neišaiškintais šaltiniais.

Apaštalų laiškai rašyti kaip ganytojiški raštai atskiroms ar daugeliui misijinių bendruomenių. N. Testamento kanonui priklauso 14 šv. Pauliaus laiškų, 1 šv. Jokūbo, 2 šv. Petro, 3 šv. Jono ir 1 šv. Judo.

Apaštalų sostas (lot. Sedes Apostolica), arba šventasis Sostias (Sancta Sedes), popiežiaus ir Romos kurijos oficialusis pavadinimas nuo pop. Damazo I (366—384) laikų.

Apaštėlė Rokiškio aps. Pandėlio ir Panemunio vi. upelis, Apaščios (Nemunėlio, Lielupės) deš. intakas, 9,7 km ilgio. Visas kanalizuotas.

Apatija (gr.) stojikams išminčiaus abejingumas skausmui ir nelaimei. Dabar nejautrus abejingumas apskritai, susijęs su nuovargiu, psichine nesveikata ar šiaip su grubiu bukumu.

Apatitas fosfatų gfupės mineralas. Hek-sagonalinės sistemos kristalai. Kriptokrls-talinės atmainos fosforitai. Naudojamas trąšoms gaminti!

Apatridas žmogus be tėvynės. Dėl politinių persekiojimų iš savo tėvynės pabėgę ir negalį jon grįžti žmonės.

A. p. C. lot. anno post Christum — Kristui gimus.

Apdaras rankraščiui ar spausdintai knygai apsaugoti nuo susidėvėjimo įrišimas. Amžių eigoje A. pergyveno tam tikrą evoliuciją. Maždaug IV a. perėjus nuo ritminių knygų prie sąsiuvų, jie aptaisomi pra- džioje pigiais A. Vid. amžiais atsiranda brangūs dramblio kaulio A., papuošti auksu, sidabru, emale. Atsiradus spausdintoms knygoms, ypatingai brangus ir puošnūs A. isnyksia. rimia odiniai, kur medinės len-ies aptraukiamos oda. Rauy tojai tokiuose a. įspaudžia įvairius pagražinimus, raškiau atsiranda spaudai( štampai; mechaniškai tiems pagraz-uiumams įspausti, bpauuai didėja ngi lapo didumo ir tuo būdu gaminama ene vienodai pagrazmtų A. Knygoms atpiginu, praueuama vartoti pergamentinius aptrauKtus ant kartono. Maciau tuo laiku Kartoną dar nepradejus gaminti, jam padaryti pačios spaustuves ir knyg-n&ykios jį dirbtiniu buuu daro iš senų rastų ir spaudimų, kurie atrodo knygrišiui ne-reikaiingi. luo budu XiX—XX a., ardant senų knygų A., pavyko surasti daug apda-daruose išsaugotų senų istorinių dokumentų ir rečiausių spaudinių (pvz. 1549 Mažvydo Giesmę sv. Ambraziejaus, 1776 lVle-tay Szwęti ir kt.). Tuo budu susirado ir pirmieji Gutenbergo spaudimai. Dar prieš spaudos išradimą spaudams kartais vartota ir raižytas raides, kurios galėjo turėti įtakos spaudos išradimui. Rinkdami knygas, knygų mėgėjai stengėsi visas savo knygas įrišti vienodai. Tokiuose A. pradžioj atsispundi tuo laiku vyravusios meno kryptys. Išgarsėjo J. Grolier, Maioli Canevari XVI—XVII a., XVIII a. ypač minėtinas knygrišys N. Denis Derome. XIX—XX a. A. menas virsta taikomojo meno šaka. Jai išplisti padeda ir nauja A. vartojama medžiaga — popierius ir drobė. XIX a. antroj pusėje amatininkus knygrišius pradeda išstumti mašininis knygos brošiūravimas ir įrišimas. Tačiau tai leido ir A. meniškai pusei pakilti: mašininiam įrišimui žymiai A. atpiginus, buvo galima daugiau rūpintis meniškąja A. puse, nes masinėje A. gamyboje tai maža tekeičia kainą.

Apdraudimas ž. Draudimas.

Apefilitas ceolitų grupės mineralas, tet-ragonalinės sistemos. Randamas bazaltuose Alpėse, Islandijoje, Indijoje.

Apeiron (gr. neaprėžtas-beribis). Filosofo Anaksimandro pavartotas terminas visų daiktų pirminei pradžiai pažymėti.

Apeksas vaizduojamas taškas dangaus skliauste, rodąs linkmę, kur artimesniųjų žvaigždžių tarpe skrieja saulė drauge su žeme ir kitomis plametomis.

Apeldoorn Olandijos mst. 90.000 gyventojų (1952). Malūnų, vario liejyklų, popieriaus, vilnonių audinių pramonė.

Apeliacija skundas, kuriuo skundžiami negalutiniai teismo sprendimai aukštesniajai teismo instancijai. Apeliacinės instan-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5039-0=5039 wiki spaudos ženklai).