duočiuose iš gaubtasėklių du kiaušinėliai yra gemaliniame maišelyje drauge su kitais branduoliais. Dulkelė išauga ilgu vamzdeliu, kuris įauga į žiedo purką ligi gemalinio maišelio ir išleidžia į jį du generatyvinius branduolius. Pilkasėkliuose žieduotuose vieloje gemalinio maišelio yra endospermas, kuriame yra kūnelių su kiaušinėliais ir dulkelės pavidalo generatyvinės ląstelės. Cycadaceae ir Gingko eilės dulkelė užuot generatyviniio branduolio duoda judrius spermatozoidus.
Apskritažiomenės žuvys (Cyclostomi) kirmėlės pavidalo, be porinių pelėkių, be žvynų ir be plaukiamosios pūslės. Apskrita, be žandų, prisisiurbiamoji burna. Parazitiškas gyvenimas. Lietuvos vandenyse joms atstovauja jūrų ir upinė nėgė ir Vingilis.
Apskrities mokyklos buvo Lietuvos apskrityse (pavietuose) įvestos 1803 Vilniaus universiteto statutu. Kursas buvo išeinamas per 4 metus, bet programa buvo su derinta su pilnų 7 metų gimnazijų programa. Jas baigę turėjo teisę stoti į Vilniaus univ. 1828 statutas skyrė jas specialiai miestiečių vaikams. Po 1831 dalis jų buvo uždaryta, o kitos virto miesto mokyklomis.
Apskritimas, arba skritė, yra plokščia uždara kreivė, kurios kiekvieno taško nuotolis (spindulys— radiusas) nuo gulinčio tos kreivės plokštumoje pastovaus taško (centro) yra pastovus. A. skersmeniu arba diametru vad. išvesta per A. centrą styga, jungianti du A. simetriškus A. centro atžvilgiu taškus. A . styga vadina tiesės, jungiančios du bet kokius A. taškus, atkarpą. A. dalis vad. A. lanku ir žymima simboliu arc nuo lot. žodžio arcus — lankas.
Apskritis Lietuvos teritorinis rajonas. Ligi XVIII a. pabaigos Lietuvos teritorija buvo dalijama pavietais ir valsčiais. Rusų okupacijos laikais, ligi 1915, uezdais. I Pasaulinio karo metu vokiečiai buvo įvedę padalijimą kreizais. 1919 VII 1 įstatymu visa Lietuvos teritorija buvo padalyta į 20 apskričių. Į tą A. skaičių įėjo ir lenkų okupuotos Naujųjų Švenčionių, Vilniaus, Lydos, Ašmenos ir buv. Gardino gub. apskritys. 1923 Klaipėdos kraštui prisijungus, prisidėjo Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės A. Šiaip atskirų A. sienos paskiau buvo kiek keičiamos, čia vieną, čia kitą valsčių atskiriant nuo vienos A. ir priskiriant kitai. A. valdymo organais buvo pastatyti A. viršininkai, vyriausybės Vietos atstovai vykdyti jiems pavestų įsakymų ir tarpininkauti tarp vyriausybės ir gyventojų. 1931 jų kontrolei buvo atiduotos ir visos A. savivaldybės. A. savivaldybės organais 1918 XII 17 buvo pastatyti A. susirinkimai arba seimeliai ir A. komitetai. 1919 X 28 įstatymu jų vietoje buvo sudarytos A. tarybos ir A. valdybos. 1931 V 2 įstatymas jų kompetenciją ir savarankiškumą suvaržė ir atidavė jas A. viršininko priežiūrai.
Apskritojo stalo legenda yra susijusi su pasakišku bretonų karaliumi Artūru, esą gyvenusiu VI a. Senesnieji vid. amžių literatūros istorikai laikė, kad keltai, išlaikę Bretonijoje (š. v. Prancūzijoje) savo originalią kultūrą su gausingais padavimais apie karalių Artūrą, kuris be kito ko buvo įsteigęs A. S. riterių ordiną. Riteriai per dvaro iškilmes ar kita proga visiškai lygybei pabrėžti sėdėjo aplink apskritą stalą. Tačiau naujaisiais laikais paaiškėjo, kad šioji legenda yra grynai literatūrinis kūrinys, kurį išgalvojo Gaufrei de Monmouth, 1135 parašęs Historia regum Britanniae ir žymią savo veikalo dali paskyręs karaliui Artūrui, jo žygiams ir jo riteriams. Jau 1155 šią Historia Wace išv. prancūziškai ir dar nuo savęs nemaža pridėjo.
Apskritosios kirmėlės Nematodae potipio, Nemathelminthes klasės. A. K. nesegmentuotas kūnas yra verpstės arba siūlo pavidalo. Gyvena laisvai arba parazituoja, žymesnės šeimos: Anguillulidae, Ascaridae, Filaridae, Strongylidae, Tricliotrachelidae ir Gordiacae grupė.
Apsuona Trakų aps. Kruonio vl. upelis, deš. Nemuno intakas, 2,9 km ilgio. Prasideda ties Anglininkų k. ir įteka į Nemuną ties Nikodamavo k.
Apsupimas toks puolamųjų kautynių manevras, kai abipusio aprietimo būdu apsupamas priešas iš visų pusių.
Apšė (lat. Apste, Apšupė) Latvijos pasienio upė, senoji žemaičių ir kuršių siena, Bartuvos deš. intakas, 34,4 (su aukštupiu Vereta) km ilgio. Aukštupo versmės Margininkų k. Ylakių vl. Įteka į Bartuvą 4 km nuo Skuodo. Nuo 20,1 km žemupys sudaro Lietuvos-Latvijos sieną. Intakai Spiginys, Kaltis, Sartis, Vidvydis, Rungis. Baseino plotas 359 km2.
Apšeron Kaspijos marių vak. pusiasalis, 1400 km2 ploto, su daugeliu naftos šaltinių, kurių sritis apima 44 km2.
Apšlavas Utenos aps. Leliūnų vl. ež., 2,4km ilgio, ligi 300 m pločio, 43,6 ha ploto. Altitudė a. 160 m aukščiau jūros lygio.
Apšvieta (Apszvieta) literatūros ir mokslo mėnesinis laikraštis. Leido Lietuvių Mokslo Draugystė Amerikoje. Ėjo 1892—1893. Iš viso pasirodė 1—15, kurių N. 1—6 1892 ir N.7—15 1893. Redagavo Plymouthe, Pa. Jonas Šliūpas. Spausdinta Tilžėje N.1 ir 7—15 M. Jankaus, N. 2-6 O. Mauderodės spaustuvėje. Buvo skiriamas kairiosios krypties laisvamaniams, bet joje bendra-