lifatą, Hussein priėmė kalifo titulą. Vienas jo sūnų Abdullah gavo valdyti Trans-jordaniją. Bet sukilęs Ibn Saud 1924 užėmė Mekką, 1925 Mediną ir visą Hedžaso valstybę.
P. K. Hitti History of the Arabs 3 leid. 1943.
Arabijos dykuma apima vidurin'ię pietų Arabijos dalį, a. 800.000 — 900.000 km2.
2) A. D. vad Afrikos šalis tarp Nilo žemupio ir Raudonosios jūros, pietuose siekianti Nubijos dykumą. Kalnynai siekia 2000 m (Gebel Saib 2163 m). Nilo pakrantės siekia tik a. 50 m. čia yra daugiausia Nubijos smiltainių, iš kurių pastatytas daugumas šen. Egipto statybos paminklų. Dykuma yra beveik be augmenijos, tik vietomis išdžiūvusių upių vagose pasitaiko stepės. Senovėje čia buvo gausu mineralinių turtų ir brangiųjų akmenų, kurie jau beveik visai iškasti. Naujausiais laikais pakraščiuose užtikta naftos šaltinių ir sieros klodų.
Arabijos jūra (Bahr-el Hind) Indijos vandenyno š. v. dalis tarp Indostano pusiasalio ir Arabijos, su Adeno ir Omano įlankomis. Vid. gilumas 2000—4000 m.
Arabi Paša (Achmed Arabi ei Hussein) (1839—1911) Egipto politikas ir generolas. Suorganizavo tautinę egiptiečių partiją kovai prieš anglų kišimąsi į Egipto reikalus. 1881 atiduotas karo teisman, pakėlė maištą ir, 1882 paėmęs valdžią, būdamas karo ministeriu, leido Aleksandrijos europiečių žudynes. 1882 IX 3 ties Tell ei Ka-bir anglų sumuštas ir paimtas į nelaisvę, karo teisme buvo pasmerktas mirti, bet ši bausmė pakeista ištrėmimu į Ceiloną. Grįžo 1904. Jo sukeltas sąjūdis davė anglams progos 1882 jėga užimti Egiptą.
Arabistan — arabų šalis — persų ir turkų duodamas vardas.
Arabu arkliai kilę iš tarpano (Eąuus Gmelūni) Rytų arkliai, pasižymi grakštumu, judesių lengvumu ir bėgimo patvaru- mu. Geriausiai veisiasi Nedže, Jemene ir jiems artimiausiuose Azijos kraštuose. Jie turėjo didelės reikšmės kai kurioms Europos veislėms išvesti.
Arabų fiiosofija. Jai yra būdingas neoplatonizmas, kuriuo buvo interpretuojami ir Aristotelio tekstai, juos suderinant su 'islamo teologija. Arabų filosofų įtaka siekė ir Europą per tuos scholastikus, kurie buvo Ispanijoje, ir per vertimus į lotynų kaioą, kurių gausu ypač XIII a. Kai kurie tekstai, klaidingai laikyti graikų, buvo arabų veikalai, pvz. priskirtas neteisingai Aristoteliui Liber de causis. žymiausi arabų filosofai: Al Kindi (m. 873), rašęs ne tik filosofijos, bet ir matematikos, astronomijos, medicinos, psichologijos veikalų, pirmasis arabuose aštriai susidūręs su teologais. Al Farabi (m. 950) įvedė į islamo pasaulį Aristotelio logiką, turėjęs įtakos Avicennai, žinomas antrojo Aristotelio vardu. Be šių filosofų, veikusių Arabijoje, Ispanijos arabų filosofų minėtini: Avempa-ce (m. 1138), atmetęs koraną ir neigęs sielos nemirtingumą, skeptikas, ir ypač Averroes, turėjęs didelį poveikį scholastikai. Al Gazali (1059—1111) atstovavo arabuose mistinę linkmę, filosofijai jis teikė prasmę tik būti teologijos įvadu. Veikale Destructio philosophorum aštriai kritikavo Al Karabi ir AVicenną, kuris vėliau į tai atsakė veikalu Destructio destructionis.
The Encyclopedia of Islam 1913—1918.
Arabų kalba priklauso pietų-vakarų semitų kalbų grupei. Arabijos pusiasaly susidarė dvi A. K. tarmės: pietų ir šiaurės, kurių pirmoji gausesnė ir turtingesnė, turinti senesnių rašto paminklų, čia susikūrė turtinga tautinė poezija, o per Koraną ir islamą ji išplito visoje Arabijoje ir virto Viso islamo pasaulio literatūros kalba. Arabiškai kalba a. 50 mil. žmonių, bet jų tarpe yna tarminių skirtumų: arabų šnekamosios kalbos tarmės dabar sudaro 5 dideles grupes: Arabijos pusiasalio, Me-zopotamljos, Sirijos, Egipto ir š. v. Afrikos. A. K. labai žodinga (kai kurie žody-ninkai rodo per 12 mil. žodžių). Ji turėjo didelę įtaką ne tik semitų, bet ir persų, turkų ir kt. kalboms. Daug žodžių perėjo ir į Europos kalbas (algebra, almanachas, admirolas, alkoholis ir kt.). Arabų raidynas yra priebalsinis ir turi 28 raides. Rašoma iš dešinės į kairę.
G. Brockelmann Arabische Gramm. 12 leid. 1948; N A. Wright Grammar of the Arabic Language 3 leid. 1896—1898.
Arabų Lyga 1945 III 25 Artimųjų Rytų islamo valstybės sudarė vad. Kairo paktą, sutardamos bendradarbiauti politiniais, kultūriniais, finansiniais ir socialiniais klausimais. 1950 IV 13 tą susitarimą išplėtė ir į mil'itarinę sritį. A. L. sudaro Egip-
Arabų arklys