Kūrybos pradžioje surrealistas, perėjęs į griežtą formą ir aktyvistinę tematiką. Išsp. Anicet 1921, Pour une Realiesme Socialiste 1935, Les yeux d’Eisa 1942, Creve Coeur 1941, Greuin 1943, La Diane française 1945 ir kt.
Aragona Luigi (1474—1519) kardinolas, diplomatas, kaltintas dalyvavęs kardinolo A. Petruccio sąmoksle prieš popiežių Leoną X. Paliko 1517—1518 kelionių dienoraštį.
Aragona š. r. Ispanijos upė, Ebro kair. intakas, 192 km ilgio.
Aragonija š. r. Ispanijos kraštas vid. Ebro baseine. 47.000 km2, a. 1 mil. gyv. Svarbiausias mst. Saragossa. Senovėje buvo valdoma romėnų, paskiau vestgotų, VIII a. arabų, IX a. iš dalies nukariauta frankų, a. 1000 nepriklausoma valstybė. 1163 A. susijungė su Katalonija, 1229—1230 įgijo Baletarų salas, 1238 Valenciją, 1282 Siciliją, 1323 Sardiniją, 1435 Neapolį. 1479 Ferdinandui Katalikui vedus Kastilijos Izabelę, A. įėjo į naujai susidariusios Ispanijos valstybės sudėtį. Susijungusi su Kastilija, A. saugojo kai kurios privilegijos valdymo srityje, kurios 1714 Pilypo V buvo galutinai panaikintos.
Aragonitas karbono grupės mineralas, rombinės sistemos kristalas. Gelsvas, melsvas, rusvas, violetinis. Randamas Pirėnuose, Aragonijoje ir kt.
Aragva (šen. Aragus) kair. Kuros intakas Gruzijoje, 100 km ilgio.
Aragvaja (Araguaia) Brazilijos upė, To-cajntins (Amazonės) kair. intakas, 2620 km ilgio, a. 500 km tinka laivybai. Viduryje dvi šakos sudaro 340 km ilgio salą Bananai, arba Santa Anna, kuri laikoma didžiausia pasaulyje upės sala.
Arakas (lot. Spiritus Oryzae) a. 50— 60% stiprumo alkoholinis gėralas. Gaminamas destiliuojant tinkamai išaugintą ryžių salyklą arba kai kurių palmių bei kokoso riešutų raugintas sultis.
Arakčeev Aleksiejus (1769—1834) rusų generolas. Pradėjo tranyboje kilti prie Povilo, paskiau prie Aleksandro I. 1808 karo ministeris. Pasižymėjo žiaurumu, nuo 1808 kurdamas priverstines karių kolonijas (vo-ennyja poselenija), kuriose dėl labai aštrios tvarkos nekartą kildavo žiauriai malšinamų riaušių.
Graf A. i voennyje poselenija 1809—1831, 1871.
Araksas (turk. Ras, arm. Eraš) Armėnijos upė, įteka į Kaspijos jūrą Kuros deltoje. 1500 km ilgio. 97.600 km2 ploto baseinas.
Aralalta Italijos Alpių viršūnė į r. nuo Como ež. 2006 m aukščio.
Aralia Cachemirica Decne Arjiliaceae šeimos ilgamečiai augalai, paplitę Himalajuose.
Araliacea dviskilčių (Dicotyle dones), Umbell'iflorae eilės augalų šeima. A. 650 rūšių. Europoje auga tik Hedera (Gebenė) ir kambarinis augalas Aralia.
Aralo jūra (kirgizų Araldengis — salų ež.) vid. Azijos sūrus ež. 66.458 km'* ploto, įskaitant 2345 km2 salų plotą. Didžiausias ilgumas 428, platumas 284 km. Vid. 1911-1931 paviršiaus altitudė 52,0 m virš j. 1. Vid. gilumas 16 m, didž. 68 m. Baseino plotas 1.835.980 km2. Į ež. įteka Arm.-Darja ir Syr-Darja. Daug salų.
Aramavičius Viktoras Julijonas (1816 X 26 Biržuose — a. 1892). Mokėsi Kražių pav. mok. ir Slucko gimn. 1838—1842 Dorpato univ. 1855—1865 tarnavo lietuviškų knygų cenzoriumi Vilniuje. Iš cenzūros pašalintas 1865 už tai, kad dar 1861 praleido keletą liet. tikybinių knygučių, prieš kurias protestavo kitas cenzorius Petkevičius. Po to tarnavo Vilniaus e van g. ref. sinode, pnadžioje protokolistu, paskiau sekretoriumi ligi 1888. 1863 paruošė spaudai ir net išrūpino cenzūros leidimą spausdinti rinkinį savo Išverstų daugiausia iš lenkų kalbos eilėraščių —Pasakų sakitojas
dėl Lietuvninku; bet neišspausdino.
Aramėjai gimini arabams semitų grupės tauta. A. 1500 pr. Kr. įsikūrė dabartinėse Mezopotamijos ir Sirijos srityse. Jų kalbą perėmė ten gyvenę alarodai, ir ji nuo VIII a. pr. Kr. ligi VII a. Kr. g. čia plačiai įsigalėjusi, kol ją nustelbė arabų kalba. Didelės nepriklausomos valstybės nesukūrė, bet buvo sudarę keletą mažesnių valstybėlių: Aram Dammesag (Damaską), Aram So-bah, Aram bet Rehop, Aram Maacha ir kt. IX—VIII pr. Kr. prijungti Asirijai, paskiau Babilonijai, Persijai, įėjo Aleksandro Makedoniečio valstybės sudėtin ir IV—I a. pr. Kr. virto Seleukidų Sirija. Trumpam laikui patekę Armėnijai, 65 pr. Kr. atiteko Romai; VII a. Kr. g. nukariauti persų, paskiau vėl graikų; 635 pateko arabų valdžion; Kryžiaus karų metu buvo kryžiuočių valdžioje, bet XII—XIII a. užėmė turkai. XV a. nukariavo Tamer-lanas, XVI a. vėl grįžo turkams. Turkų statomi Sirijos viršininkai nekartą bandė ją nuo Turkijos atplėšti, bet visados Turkija tuos bandymus numalšindavo. Dėl
1860—1861 įvykdytų skerdynių Prancūzija pasiuntė ten savo kariuomenę ir paėmė Siriją savo globon. Aramėjai tesudaro tik dalį Sirijos gyventojų. Jų literatūroje vyrauja arabų kalba, ir tik pamaldose jie vartoja savo kalbą.
- A. Dupont-Sommer Les Aramėens 1949.