Puslapis:LE01.djvu/235

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Aramėjų kalbos priklauso š. v. semitų kalboms. Seniausi A. K. rašto paminklai siekia VIII a. pr. Kr. Vėlesnioji A. K. skirstoma į vakarų ir rytų šakas. Vakarų kalbos šakos paminklai: žydiški aramėjiš-ki papyro ritiniai iš Assuano ir Elefan-tinos, biblijos aramėjiška tarme, biblijos vertimai vad. targumin kalba, Jeruzalės tialmudo kalba. Svarbiausios rytų tarmės: sirų kalba, Babilonijos talmudo, Mandėjų religinės literatūros kalba. Išliko ir gausi II—XIII a. krikščionių literatūra A. K. Tačiau ilgainiui A. K. paglemžė arabų kalba, ir ji išnyko. Tik likučiai jos išliko me-toli Damasko, prie Mosulio 'ir prie Urmi-jos ežero.

Aran (šventųjų Salos) trys Airijos salos — Inishmore, Inishman ir Inisheer — drauge .47 km.2, a. 3000 gyv. ūkininkų ir žvejų.

Aranauskas Juozas (g.1916 VII 1 Kar-diokų k. Kazlų Rūdos vi.) kun. 1938 baigė gimn. Studijavo Čekoslovakijoje ir Lou-vain. Įšv. kunigu 1945. 1947—1952 Belgijos lietuvių kapelionas, 1950—1951 Gimtosios šalies red., 1951—1952 Belgijos Liet. Bendr. pirm. Nuo 1952 JAV žvaigždės adm. Nuo 1953 Montrealyje, Kanadoje, liet. parapijos vikaras.

Arainda 1) A b la r c a de Bolea Petras Povilas (1718—1798) ispanų diplomatas. 1760—1762 Ispanijos atstovas Lietuvos—Lenkijos respublikoje.

1765 Kastilijos tarybos pirmininkas. 1767 pasiekė jėzuitų pašalinimo iš Ispanijos.

1773—1787 atstovas Paryžiuje.

2) Jose Chimenes (1837 — 1903) ispanų menininkas, pasižymėjęs Cervante-so Don Kichoto ir Daudet’o Tartarenas Alpėse iliustracijomis.

Aranha Osvaldas (g. 1894) brazilų politikas. Buvo teisingumo ir finansų m’iin. 1934—1938 Brazilijos atstovas JAV, 1938-1944 užs. reik. min. 1946 Brazilijos delegatas Jungt. Tautose.

Arany 1) J a n o š (1817—1882) vengrų poetas. 1848 revoliucijos dalyvis. Didžiausias vengrų epikas. žymiausias epinis veikalas trilogija Toldi 'iš XIV a. vengrų istorijos. Kiti veikalai Katalin 1850, Buda halala 1864 'ir kt. Puikus baladžių kūrėjas.

2 V 1 a d a s (1844—1898) Janošo sūnus, taip pat poetas. 1874 paskelbė kaip ir tęsimą tėvo Buda halala — Hunų kautynės, kur jis hunų ir gotų kovos motyvą panaudojo apdainuoti vengrų kovai su austrais. 1872 išl. Fata Morgana.

Aranjuez vid. Ispanijos Madrido prov. mst. a. 25.000 gyv.; daug senos, puošnios statybos paminklų. Arapaho š. Amerikos algonkinų indėnų giminės šaka, kurių yra dar kiek likusių specialiai indėnams įtaisytuose rezervatuose.

Arapaima gigas Teleostei būrio, Osteo-glossidae šeimos žuvis, gyvenanti Amazonėje ir jos intakuose. Ligi 4 m ilgio ir 200 kg svorio. Kūnas apdengtas dideliais, tvirtais žvynais Margų ir ryškių spalvų. Vietiniai indėnai ją vad. plraruku.

Araratas Armėnijos kalnas dviem viršūnėm: Did. A. 5198 m ir Maž. A. 3915 m. Pirmasis užkopė 1829 Parrot. Tarp abiejų viršūnių yra užgesęs ugnikalnis Sardar Bulag 2540 m. Aras atgaliniu būdu sudarytas iš tariamo mažybinio daiktavardžio arelis, panašiai kaip barsas iš barsukas, gegė iš gegužė ir kt. K. Būga laikė, kad žodis aras esąs A. Juškos pramanytas, tačiau jis sutinkamas ne tik jo žodyne, bet ir dainose, todėl tai gali būti ir žmonių kalbos padaras. Kadangi senovinis, paveldėtas darinys tėra erelis, todėl išvestinis aras bendrinėje kalboje nebuvo pradėtas plačiau terminu vartoti.

Aras paviršiaus ploto matas metrinėje sistemoje. Lygus 100 m2. 100 A. lygu vienam hektarui — ha. A. lygus 0,0139 buvusio lietuviško margo.

Aras Prancūzijos, seniau Flandrijos, mst. Arras vardu pavadinti vaizdingi XI—XV a. sieniniai kilimai, išlaikę tą vardą ir tada, kada XV—XVI a. Briuselis ir XVI— XVII a. Paryžius savo vad. gobelenais nurungė Arraso dirbinius. A. paveldėjo persų ir arabų techniką. Vatikane yra A., kuriam 1514—1516 paveikslus nupiešė Rafae-lis. Lietuvon ir Lenkijon, pagal tradiciją, pirmoji A. atgabeno XVI a. karalienė Bona. Be A. Krokuvos Vavelyje, garsėjo Lietuvoje Radvilų ir Pacų rūmų, taip pat Vilniaus katedros A. gobelenai.

Aras ar Erelis, lot. Aąuila, ryškusis žvaigždynas šalia Strėlės, Delfino, Vandenio, Ožiaragio, šaulio, Skydo ir Gyvatės.

Didysis ir mažasis Araratas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4368-0=4368 wiki spaudos ženklai).