Arata Antoninas (1883 X 28 —1948 VIII 25) Italijos arkivyskupas, 1930—1935 Vatikano nuncijus Lietuvoje, 1935—1940 Latvijoje ir Estijoje.
Arator VI a. krikščionių poetas Romoje, savo epe De actibus Apostolorum eilėraščiais atpasakojęs tapaštalų darbus.
Aratos III a. pr. Kr. graikų poetas. Išliko jo astronominė poema Fa'inomena, kurią Cicero, Avienus ir Germanicus išv. lotyniškai.
Arauca kairysis Orinoko upės intakas, 740 km ilgio, teka per Kolumbiją ir Ve-necuelą.
Araucaria ž. Araukarija.
Arauco-Cautin centrinė Chilės provincija. Svarbiausias miestas Temuco.
Araueos ž. Araukanai.
Araujo Antanas (1566—1632) Brazilijos misijonierius, jėzuitas, išleidęs katekizmą, kuris buvo išverstas i daugelį kalbų ir tuo būdu liko pirmutiniu jų literatūriniu paminklu.
Araujo Porto Alegre Mianuelis (1806—
1879) Brazilijos poetas ir dailininkas. Meno akad. Rio dė Janeiro prof. žymiausias jo epinis veikalas Colombo 1866. Brazilų romantinės literatūros pradininkas.
Araukanai (Araueos) Chilės indėnai, XVI—XVIII a. gynę savo nepriklausomybę nuo ispanų, kurie 1773 buvo priversti ją pripažinti, bet vėliau juos vėl pajungė.
1861—1862 mėgino nuo Chilės atsiskirti, bet buvo įveikti. Jų yna a. 100.000. Daugiausia verčiasi gyvulių auginimu.
Araukanija (Araueo) araukanų gyvenama šalis P. Amerikoje, Chilės respublikoje. Dabar Chilės prov. 5340 km2, a. 66.000 gyventojų.
Araukarija (Araucaria) Pinaceae šeimos amžinai žaliuoją spygliuočiai medžiai, žiedai dvinamiai. Kankorėžiai prinoksta per dvejus metus. Savaime auga P. Amerikoje, Australijoje, N. Kaledonijoje. Vardas kilęs iš Chilės krašto Araukanijos
(Arauco), kur 1786 buvo užtikta Araucaria imbricata. Auga ten Andų kalnuose, sudarydama pagrindinę miško skirtį. Prieš 100 me-tų ši A. įveista Cal'i-for.nijoje. Vid. Europoje vietomis auginama taip pat laisvai. žinomos dar A. brasiliana A. Rich., A. exelsa R. Br., A. Bidwillii Hook, A. Cunnighami Sweet ir kt. Araurutas technikos bei namų reikalams vartojami milteliai, gaunami iš šaknų augalo Maranta arudinacea L. Maran-taceae šeimos, daugiausia augančio Jamaikoje ir kitose Antilų salose.
Arausio, dabar Orange, šen. Gali jos (dabar Prancūzijos) mst., ties kuriuo 105 pr. Kr. kimbrai ir teutonai sumušė romėnus.
Aravakai Aruakų indėnų šaka.
Aravičius Petras (g. 1887 Avižienių k. Seirijų vi.). 1897 baigė Suvalkų gimn.,
1907—1914 Petrapilio univ. studijavo fiz. mat. ir teisių fak. 1914—1919 mobilizuotas rusų kariuomenėn, dalyvavo kare. 1922 grįžo į Lietuvą. .1927—1929 Alytaus aps. Virš., 1929 — 1931 vid. reik. min. Nuo 1931 žemės banko direktorius.
Arba ž. Araba.
Arbaletas senasis, europiečių iš rytų tautų per Kryžiaus karus pasisavintas svaidomasis ginklas, sudarytas iš lanko 'ir lovelio su buože.
Arbanasai arba škipetarai, senovės ilirų palikuonys, gyveną Albanijos kalnuose. XIV a. jiems vadovavo kovose prieš turkus Jurgis Kastriotas Skanderberg. Turkų nukariauti, jie virto turkų valdžios ramsčiais, betgi mekartą prieš juos sukildavo. Serbai ir dabar A. vadina albanus.
Arbata lot. herbą — žolė, iš čia lenk. herbata, lietuviams virtusi A. iš arbatžolės gaminamas gėralas. Kinuose žinoma jau VIII a., iš ten IX a. pateko į Japoniją ir Korėją, XV a. žinoma jau ir kituose Azijos kraštuose. Kiniečiai ją vadino t'ia, tą vardą pasilaikė ir kitos vak. Europos kalbos. 1650 olandai atvežė A. iš r. Indijos, 1656 ji jau žinoma Paryžiuje, kur Vieni ją gėrė su pienu, kiti uostė kaip taboką. Nuo 1680 vežėsi ir anglai. R. Europon A. pateko per mongolus, o iš rusų XVIII a. atsirado ir Lietuvoje bei Lenkijoje. Pirmą kartą ji ten paminėta 1777, bet buvo laikoma kenksmingais sveikatai kiniečių nuodais. Pradžioje plisdama vien dvaruose, po 1863 pasiekė ir kaimą.
Arbatinė įmonė, kur galima užkąsti, at sigaivinti nesvaigiaisiais gėrimais ir pasilsėti. Lietuvoje A. pradėta steigti 1898 caro valdžiai įvedus degtinės monopolį ir uždarius smukles. Lyg ir kovai su alkoholizmu rusų administracija pradėjo steigti ir A., bet Lietuvoje jų svarbiausias uždavinys buvęs pagreitinti knašto rusinimą. Tai lietuvių liaudyje jos neturėjo jokio pasisekimo ir visai nebuvo lankomos. Bet dar prieš I Pasaulinį karą Lietuvių Katalikų Blaivybės Draugijai išplėtus savo veiklą, vienur kitur atsirado ir tos draugijos išlaikomų A., ir 1914 jų Lietuvoje jau buvo 91. Nepriklausomoje Lietuvoje ši draugija savo blaivinimo akciją stengėsi kiek galė-
Araukarija