Ares graikų mitologijoj karo dievas, Dzeuso ir Heros sūnus, ypačiai garbintas Tesalijoje, Beotijoje, Atėnuose, Spartoje ir kt. A. kultas kilio iš Trakijos. Jo simboliu buvo ietis. Romėnai jį sulygino su Marsu.
Ares (Leucanos) a. 500 pr. Kr. gyvenęs graikų filosofas pitagorietis, kitų vadinamas Oresandru, Esaru, Isaru. Laikomas autorium rašto apie žmogaus prigimtį. Išl. Mullah Fragmenta philosophorum graeco-rum.
Areštantų kuopos (arestantskija roty) 1825—1870 Rusijoje veikę priverstinių darbų kalėjimai, kuriuose kaliniai buvo laikomi karinių kuopų drtausmėje. Priverstiniai kalimių darbai nebuvo atlyginami. Tačiau ir šiems kalėjimams persipildžius, pradėta dažniau tremti į Sibirą, ir 1870 A. kuopos buvo pakeistos pataisomaisiais areštantų skyriais, panaikinta karinė drausmė ir darbai už kalėjimo sienų buvo pakeisti darbais pačiuose kalėjimuose.
Areštas asmens arba turto suėmimas, sulaikymas.
Aretaios I—II a. Kr. g. graikų gydytojas iš Kapodokijos. Išliko jo rankraščiai apie ligų priežastis ir gydymo būdus. Graikiški jų originalai buvo išsp. 1554, lotyniškas jų vertimas 1552.
Aretė IV a. pr. Kr. filosofo Aristipo iš Kyrenos Afrikoje duktė, laikoma viena labiausiai išmokslintų senovės moterų, 25 metus mokiusi Atėnuose, išauklėjusi sūnų filosofą Aristipą jaunesnįjį. Jos veikalai apie Sokrato gyvenimą, vaikų auklėjimą, sunkią moterų būklę ir kt. dingo rankraščiuose.
Aretiliiai indai gavę vardą nuo senovės etruskų mst. Arretum (Arezzo). Raudono molio palivoti indai, gausiai randami Romos kultūros kraštuose.
Aretiniai skiemenys muzikoje solfeggio ut, re, m'i, fa, sol, la lygūs dabartiniams c, d, e, f, g, a. A. vadinami nuo Guido Arezzo ar Aretinaus vardo, kurį laikyta tų skiemenų muzikoje vartojimo pradininku. Sakoma, kad A. S. buvo paimti iš pirmųjų 7 šv. Jono himno eilių: Ut queant Iaxis Kesoną re fibris Mira gestorum Famuli tuo-rum, Solve polluti Labili reatum, Sancte Johannes.
Aretino Pietro (1492—1556) italų satyrikas. Jaunas priimtas popiežiaus Leono X dvariškiu. Dėl nepadorių sonetų Giulio Romano piešiniams 1524* iš Romos Ištremtas. Giovanni Mediči remiamas už satyras daug pinigų uždirbęs. Naujais raštais atgavęs popiežiaus Juliaus III malonę, buvo apdovanotas šv. Petno ordinu ir kardinolo titulu. Raštai: komedijos, satyros, laiškai — Marëscalco, Cartagiana, Ippocrito, II filosofo, Capriciosi e piacevoli regionamenti (atviras pasaullninkų ir dvasininkų dvarų papročių ir vienuolynų gyvenimo pavaizdavimas). Gavęs vardą II Divio.
E. Hutton P. A., the Scourage of Princes 1922; A. Foschino L’A. 1931.
Aretium ž. Varnalėša.
Aretius Benediktas ž. Bucer Martynas.
Aretūza keletas to vardo šaltinių Graikijoje. Pagal graikų mitologiją, Elados mimfa A. Artemidės buvusi paversta šaltiniu. Sirakūzų gyventojai A. šaltiniui teikė dievišką pagarbą ir pačios nimfos A. atvaizdą atmušdavo savo monetose.
Areus 310—265 pr. Kr. Spartos karalius, drauge su Ptolomėjumi II kovojęs prieš Etolijos graikus, 272 prieš Epiro karalių Pyrrą. Paskiau talkininkavo atėniečiams prieš makedoniečius.
Arezzo Italijos mst. 70.000 gyv. Ginklų ir molio indų dirbtuvės.
Arfa vienas seniausių muzikos instrumentų, apimąs garsų skalę nuo Ces ligi Ges3. 1760 Hoch-budrusker pritaikino A. pedalius Ir tuo būdu pakeitė ir jos derinimą.
Arfad Sirijos vietovė, Biblijoje, minima greta Emato ir Homato. XIII a. buvo dar žinomi to vardo griuvėsiai Tel Erfad kalvoje, prie Halebre.
Arfak ¡Naujosios Gvinėjos kalnagub-rys 2740 m aukščio.
Arffberg Henrikas Dusmer kryžiuočių ordino maršalka. Nenusisekus 1344 kryžiuočių žygiui prieš Lietuvą ir dėl to mistrui Koeniguivon Wezau gavus iš mis-tro pareigų pasitraukti, A. buvo jo vieton išrinktas. 1345 darė žygį Lietuvon. Kai .1347 Algirdas su Kęstučiu nuniokojo Rasten-burgo apylinkes Semboje, A. 40.000 kariuomenės priekyje 1348 puolė Lietuvą ir naikino Kauno apylinkes, viską degindamas ir žmones žudydamas, ir ėjo link Trakų. Lietuviai 1348 II 2 netoli Rumšiškės, prie Strėvos ir Nemuno santakos, pastojo kryžiuočiams kelią, bet kryžiuočiai čia laimėjo. Dar tais pačiais metais A. keletą kartų puolė Lietuvą ir sunaikino Veliuoną. 1351 užleido savo vietą Vinrikui von Kniprodei ir netrukus mirė.
Arfvvedson (Afzelius) Johanin August (1792—1841) švedų mineralogas ir chemi-
Arfa