Puslapis:LE01.djvu/252

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

kas, nustatęs jo vardu pavadintą mineralą Afvedsonitą.

Argą Ebro upės Ispanijoje kairysis intakas, 120 km ilgumo.

Argali (ovis ammon, ovis argali) centrinės Azijos kalnų laukinė avis.

Argamakai Turkestano arkliai, turį daug arabų arklių kraujo priemaišų. Būdingi lengvųjų rytų arklių atstovai, geri joti.

Argamasilla de Alba Ispanijos Ciudad Real dep. mst., kuriame buvo kalinamas Cervantes, vėliau pats atžymėjęs šį miestą Don Kichoto (Quijote), gimtine ir mirimo vieta.

Argania Sideroxylon R. et S. Sapinda-ceae šeimos medis, augąs Maroke, vad. geležiniu medžiu. Iš sėklų spaudžiamas aliejus.

Argao Filipinų salyno, Cebu salos mst. per 37.000 gyv.

Argas Arachnoideae (voragyvių) klasės erkių giminė. Siurbiamuoju aparatu siurbdama žmogaus ir naminių gyvulių kraują, spirochetae mikroorganizmais sukelia ligą. A. persicus laikosi Persijoje ir Egipte butuose; skaudžiai, kaip blakės, gelia. Vištų parazitas A. americanus.

Argė Mažosios Lietuvos upė, Lauknės (Nemuno) deš. aukštupys Nemuno deltoje. 69 km ilgio. Prasideda Įsručio aps. Prie Bitėniškių kaimo susilieja su Ossa ‘ir sudaro su ja Lauknę. Kanalizuota. Intakai: deš. Liepartas, 39,9 km ir Taurupė, kair. Ūsaitis. Baseino plotas 344 km2.

Argeadai ž. Argaj'iečiai.

Argė jai (gr. argeioi) Argo krašto Peloponese gyventojai. Agamemnono vedami Trojos karo dalyviai graikai.

Argel ispaniškas Alžiro vardas.

Argelander Fridrichas Wilhelmas Augustas (1799 Klaipėdoje — 1875 Bonnoje) vokiečių astronomas. 1823 Abo (Turku) ir 1833 Helsinkiu Suomijoje astronomijos observatorius. 1837—1875 Botnnos observatorijos dir. Tyrinėjo žvaigždžių judėjimą. Nustatė kintamosioms žvaigždėms stebėti metodą. Pradėjo sistemingą žvaigždžių registraciją ir 1859—1862 sudarė vartojamą ir dabar žvaigždžių katalogą (Bonner Durchmusterung).

Argemone Papaveraceae šeimos vienmečiai dekoratyviniai augalai, žinomos 9 iš C. Amerikos kilusios rūšys.

Argens markizas, Jean Baptiste de Boy-er d’A. (1704—1771) prancūzų rašytojas. 1744—1769 gyveno Potsdame, Fridricho Didžiojo pakeltas akademijos direktorium. Išsp. Lettres juives 1738, Lettres chinoises 1739, Lettres cabalistiques 1741. Jaunystės nuotyk'iusa prašė atsiminimuose Mémoires 1735. Išgarsėjo savo Mémoires secrets de la republique des lettres 1744, 1765—1768 išplėstais į 14 t. Histoire de l’esprit humain. Jo Oeuvres išl. 24 t. 1768, o 1797 Correspondance entre Frédéric II et le marquis d’A.

Argens Prancūzijos upė 116 km ilgio. Įteka į Viduržemio jūrą.

Argenson 1) Renė Louis (1694— 1757) Prancūzijos politikas veikėjas. 1744 užs. reikalų min. Stengėsi sustiprinti Prancūziją, sudarant antraeilių Europos valstybių sąjungą prieš Angliją ir Austriją. Dėl markizės Pompadour intrigų iš politikos pasitraukė ir paskui dirbo vien mokslo srityje. Kėlė visuotinės taikos ir visuotinio nusiginklavimo sumanymus. Draugavo su Voltaire, d’Alembert’u ir kt. Paliko, 1764 teišsp. Considérations sur le gouvernement de la France, 1861—1868 išsp. jo Journal et mémoires.

2) Marc Pierre (1696-164) pirmojo brolis. Prancūzų generolas, nuo 1742 karo min. 1757 atstatytas ir ištremeas iš Paryžiaus. 1751 įk. Paryžiaus Ecole militaire. Jo suteikta medžiaga remdamasis Voltaire parašė Le siècle de Louis XIV.

Argentalis aliuminio ir sidabro lydinys su 0,1—1% mangano. Vartojamas indams dažyti ir optinių bei medicinos instrumentų gamyboje.

Argentanas panašus į naująjį sidabrą lydinys iš 70% vario, 23% nikelio ir 7% aliuminio.

Argentario Toskanos pakrantėje, Italijoje, buvusi sala, dėl pakilusių dviejų iškyšulių užaugusi pusiasalių. Pylimu sujungta su Orbetello .tvirtove.

Argentarius (lot. argentum — sidabras) šen. Romoje pradžioje sidabruotojas ir auksuotojas, paskiau bankininkas — pinigų keitėjas.

Argentaro kalnas Bulgarijos Rumelijoje (senovėje Orbelus) a. 2600 m aukštumo.

Argentera Punta kalnas Halijoje, Cuneo provincijoj, 3.3000 m aukštumo.

Argali avis

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4210-0=4210 wiki spaudos ženklai).