Argenteuil š. Prancūzijos mst. Seine et Oise dep. į š. v. nuo Paryžiaus. 53.000 gyv. XIII a. bažnyčia.
Argenteus codex (Codex argenteus) IV a. Ulfilos evangelijų vertimas gotų kalbia. Išlikęs VI a. rankraščiu, gavęs vardą nuo sidabrinio apdaro iš XVII a., iš dalies ir dėl sidabrinių raidžių, kuriomis jis buvo surašytas. Amžių būvyje daug keliavo ir daug savininkų perleido. Iš Italijos pateko Prahon, iš ten 1648 švedų paimtas, buvo švedų karalienės Kristinos rankose. 1655 jos bibliotekininkas Vossius jį slaptai išgabeno Olandijon. 1662 švedų kancleris Magnus de la Gardie jį nusipirko ir atidavė Uppsalos bibliotekai. Iš 330 rankraščio lapų teišliko 187. Pirmą kartą buvo išspausdintas 1665, o 1928 buvo išleista jo fotokopija (Codex Argenteus Upsaliensis).
Argentina mažoji planeta (astaroidas) žymima numeriu 469.
Argentina P. Amerikos respublika, iš šiaurės į pietus išsitiesusi per 3655 km Plačiausioj rytų-vakarų linkmės vietoj turi 1.700. km. Plotas 2.808.492 km2. Gyventojų 17,2 mil. (1950).
Gamta. Vak. dalyje per 3300 km nusitiesia A. Andai su viršūnėmis Aconcagua 7039 m, Mercedario 6798 m, Tupungato 6778, Cerro del Cobre 5584 m, Ma'ipo 5381 m. Dėl nevienodo klimato ir augmenija įvairi, šiaurėje, dėl sauso klimato, iš subėgančio nuo kalnų ledynų vandens susidaro sūriosios pelkės. Amžinojo sniego riba siekia a. 5000 m. Per Uspallato kalno-skyrą, 3760 m, eina geležinkelis į Chilę. šalia Andų yra Patagonijos plokštakalnės 'ir žemumos — pampa. Tarp Paranos ir Uragvajaus upių yra tarpupis 1000 km ilgumo ir 200 km platumo, per kurį eina ir Brazilijos kalnų tęsinys, žymiausios upės: Parana, La Plata, Uruguay, P'ilcomayo, Salado, Colorado, Negro, Chico, Bermejo, St. Cruz ir kt. Andų kraštuose yra didesnieji ežerai: Argentine, Viedma, Buenos
Aires, Nahuel Huapu.
Klimatas pareina nuo geografinės platumos ir paviršiaus reljefo. Pietuose gana vėsus, šiaurėje pusiaujinis. Lietaus paskirstymas nevienodas. Daug jo iškrinta vandenynų pakraščiuose, o juo toliau į vakarus ir šiaurę, juo drėgmės mažiau. Vietomis susidaro net dykumos. Andų ir rytinių sričių augmenija dalijama į 7 zonas: Andų zona — punos regionas su punos žole ir tiolaso krūmais; Argenitos es-pinales reg. su čhanasos krūmeliais; pampos reg. La Platos baseine su savanų žolėmis; patagonų riedulių reg. su menka augmenija; Magelhano miškų - krūmokšnių reg.; Valdivijos koniferų reg. ir antarktinis kalnų reg., kuris Ugnies žemėje siekia 1000 m, o Aconcaguoje ligi 3000 m.
Gyventojai. 1555—1825 A. kolio-nizavo vien ispanai, paskiau ir kiti europiečiai. Tankiausiai gyvenama La Platos sritis. 1850 gyventojų buvo a. 2,5 mil., dabar 17,2 mil., kurių a. 3 mil. svetimšalių. Retai gyvenama vak. š. dalis. Gyventojus galima suskirstyti į 3 kategorijas: 1) pirmykščiai indėnai, kurių šiuo metu jau nedaug teliko; jie gyvena kalnuotoje vakarinėje dalyje, Chaco ir Patagonijos savanose; jų priskaitoma a. 300.000; 2) senesnieji ateiviai ir 3) naujieji ateiviai. Nuo 1857 ligi 1917 imigravo į A. apie 5 mil. žmonių. A. 60% gyventojų gyvena miestuose, ūkio gyvenimas. Kviečių auginimu A. užima trečią vietą pasaulyje. Po jų seka kukurūzai, linai, avižos. Auginama ir kitų javų. Bendrai A. yra mėsos ir grūdų aruodas. A. galima padalinti į 4 žemės ūkio regionus: 1) pusiaujo, šiaurėje, kur reikalingas ir dirbtinis drėkinimas ir kur auginama kukurūzai, cukr. nendrės, vynuogės, kviečiai ir kt.; 2) vynuogių regionas; 3) javų regionas (Buenos Aires, Cor-doba, Santa Fe, Entre Rios, Pampa centrai), kuriame koncentruojasi svarbiausias šalies ūkiškas gyvenimas; 4) Patagonijos zona, tinkanti daugiausia gyvuliams auginti. šalies ūkio gyvenime miškai vaidina
Argentinos administracinis padalijimas