A. L. liberalinės krypties laikraščiai — Argentinos Lietuvių Balsas ir Pietų Amerikos Naujienos. Per 25 metus A. L. kolonijose buvo leista per 10 periodinių leidinių, 'iš kurių teišliko du — tas pats Argentinos Lietuvių Balsas ir vienuolių Marijonų leidžiamas Laikas.
Seniausios tebeveikiančios organizacijos: savišalpos dr. Susivienijimas Lietuvių Argentinoje su a. 700 narių, įk. 1914, turi 6 skyrius ir savas patalpas. Nesrovinė, panašaus pobūdžio, Berisso Nemunas (buv. Vargdienis) įst. 1911 su 50 narių, paskiau pora šimtų narių ir savos patalpos; vėliau Berisse įsikūrė kat. savišalpos ir kultūros org. Mindaugas, narių a. 250, savi namai, scenos mėgėjų grupė, choras. Iš senesnių org. veikia dar Dr. J. Basanavičiaus vardo Lietuvių Centras, savišalpinė kultūrinė org. a. 300 narių; turi savą būstinę, biblioteką, vaidintojų grupę.
Buenos Aires lietuviai 1931 įk. Lietuvių Namus, patriotinių org. centrą išeivijos kultūrinių ir materialinių pajėgų centralizacijai. Juose veikė lietuvių emigrantų globos komitetas su darbo bei patarimų biuru, nakvynėmis paliegėliams, J. Tumo-Vaižganto vardo pradžios mokykla, bendrabutis, biblioteka ir skaitykla, ispanų kalbos kursai, choras. Buvo leidžiamas savaitraštis švyturys. Aplinkybėms pasunkėjus, j:e užsidarė, o juose centrą turėjusios draugijos išsiskirstė. Buenos Aires Įtakos turėjo konsulo J. Skinkio 1926 Įst. liberalų pakraipos draugija Lietuva su a. 300 narių, Vilties teatru, kuri laiką leidusi A. L. Balsą. Maždaug po 10 metų ji likvidavosi, jos žymesniems veikėjams perėjus į Dr. Basanavičiaus vardo lietuvių centrą.
Argentinoje yna veikusios Lietuvių Socialistų Partija su Pietų Amerikos Naujienomis ir Tautininkų Sąjunga su Argentinos žiniomis (vėliau P. A. žiniomis), ši sąjunga 1940 persiorganizavo į A. L. klubą Vilnių, kuris trumpai gyveno. Iš seniau (.1931) įkurtų org. veikia katalikiškos ideologijos A. L. Moterų ir Mergaičių Birutės Dr. ir A. L. Jaunimo dnaugija.
Iš visų A. L. tik a. 10% priklauso organizacijoms. Dviejų lietuviškų laikraščių tiražas neprašoka 5000. 1939 Avellanedoje įsikūrė Tėvai Marijonai, 1941—1942 pastatę Aušros Vartų bažn., vienuolyną ir vėliau mokyklą. Prie tų įstaigij šv. Kazimiero seserys pasistatė vienuolyną, o aplinkui sklypus turėję lietuviai — savo namus. Tuo būdu Buenos Aires didelio priemiesčio Avellanedos centre susidarė kompaktinė lietuvių kolonija. Nuo 1948 Marijonai leidžia Laiką, pradžioje mėnesiniu, vėliau dvisavaitiniu laikraščiu. 1952 įsitaisė savą spaustuvę. Seserų lietuvaičių vedamoje mokykloje mokoma ir lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos.
A. L. kultūrinį ir visuomeninį lietuvių gyvenimą labai pagyvino vėliausieji ateiviai — tremtiniai. Argentinos Lietuvių Bendruomenė turi 6 apylinkes, kurios Įk. naujus sambūrius, kaip Lietuvių Skautų Brolija, Pasaulio Lietuvių Inžinierių dr. Skyrius, Lietuvių Tautinis Ansamblis Daina. Pastaroji turi pajėgų chorą, tautinių šokių ir vaidintojų grupes. Buenos Aires dar 1930 suorganizuotas šv. Cecilijos choras, Įdainavęs keliolika lietuviškų plokštelių ir davęs koncertų per radijo pusvalandį Lietuvos Aidus, kurį išlaiko pats choras ’ir jo rėmėjai. Jo vedėjas Z. Juknevičius duoda argentiniečiams daug žinių apie Lietuvos istoriją, kultūrą, meną, literatūrą ir laisvės kovas.
Lietuvos okupacijos pradžioje, 1940, buvo susiorganizavęs Lietuviai Išlaisvinti Centras Argentinoje, kurį sudarė katalikiško tautinio nusistatymo veikėjai bei drau-
Susivienijimo Liet. Argentinoje skyrių pirmininkai
Susivienijimo Lietuvių Argentinoje bibliotekos kambarys
Argentinos Lietuvių ansamblis Daina