Castillo užėmė prezidento vietą. II Pasaul. karo metu ekonominiai krašto sunkumai dar padidėjo ir kėlė nepasitenkinimą. Įvyko karinis perversmas, ir laikinu prezidentu pasiskelbė gen. Artūro Rawso,n. Po jo prezidento vietą užėmė gen. Pedro Ra-mirez. 1944 rūmų perversmas valdžios priekin pastatė gen. Edelmirą Farrelį, bet faktiškąją valdžią turėjo pulkininkų grupė, vadovaujama Juan Perono. Karo metu „pulkininkų valdžia” buvo palankiai nusistačiusi Ašies valstybėms, tačiau 1945 paskelbė Vokietijai karą. 1946 prezidentinius rinkimus laimėjo Peron, kuris sukūrė A. autoritarinį režimą su visais to režimo padariniais: politinių laisvių varžymu,
darbo stovyklų įvedimu bei vienos partijos valdymu. 1949 padarytieji konstitucijos pakeitimai leido prezidentui dalyvauti rinkimuose antrajai kadencijai, ir 1952 jis buvo pakartotinai išrinktas. J. Peron rūpinosi A. ekonominiu nepriklausomumu: 1948
suvalstybino A. geležinkelius, kurie priklausė daugiausia Anglijos kapitalistams. Daro pastangas kraštą supramoninti, bet dėl kapitalo ir technikinių priemonių trūkumo didelių rezultatų nepasiekė. Įvesti protekciniai muitai trukdo tarptautinį bendradarbiiavimą, bet vis dėlto A. įtaka P. Amerikos valstybėse vis didėja.
A. geografija:F. Kuehn Das neue A. 1941; Is. Rennie The A. Republic 1945; A. Lafond .A. 1949. A. istorija: W. 4. Rišt A. 5 leid. 1919; A. F. Kirpatrick A History of the A Republic 1931; A. F. Macdonald Governement of the A. Republic 1942; G. J. Blanksten Peron’s A. 1953.
Argentino Lago ež. p. Argentinoje, iš kurio teka Rio Santa Crus į Atlantą.
Argentinos Aidas pradėjęs 1935 IV 19 eiti Berisoje, Argentinoje, dvisavaitinis laikraštis. Red. S. Bogužas.
Argentinos lietuviai. Į A. daugumas lietuvių atvyko 1925—1931 laiko tarpe. Bet pavieniai čia atsirasdavo ir daug anksčiau, pvz. dar pabaigoje XVIII a. čia atvyko P. Dautantas, dalyvavęs A. kovose už nepriklausomybę, a. 1865 vilnietis R. A. Choda-sevičius, a. 1877 I. šlapelis, paskiau aušrininkas A. Vištelius-Vištel'iauskas, Pauga, Padvalskis ir kt. 1899—1900 čia atvyko a. 50 šeimų. 1946—1951 iš Vokietijos A. atvyko a. 750 asmenų. Iš viso skaičiuojama kad A. lietuvių yra tarp 30.000 'ir 35.000.
Pirmieji A. lietuviai kūrėsi daugiausia laukuose Patagonijojs, kur vertėsi avių ūkiu. Masinės emigracijos metu jie telkėsi miestuose ir arti jų. Tuo būdu A. atsirado kelios lietuvių kolonijos; jų stambiausios Buenos Aires su Avellaneda ir priemiesčiais. čia yna lietuvių tautiniai 'ir kultūriniai centrai. Buenos Aires 'ir provincijoj priskaitoma ligi 20.000 lietuvių. Kitos gausingesnės lietuvių kolonijos: Rosarios, Cor-dobos, Santa Fe miestuose, mažesnės: Ba- hia Blanca, Tucumane, Mendozoje ir tolimuose Comodoro Rivadavia bei Colonia Sarmiento.
Nugalėję įvairias krizes, prisitaikę prie skirtingo klimato, pramokę vietinės kalbos, geriau pažinę gyvenimo sąlygas, daugumas lietuvių A. įsikūrė pakenčiamai. Vieni ėmėsi verslo, savarankiško amato, įsitaisė savas įmones, kiti dirba fabrikuose, ar šoferiais, durininkais, virėjomis, žemės ūkiu A. lietuvių nedaug tesiverčia. Daugumas A. L. gyvena savuose namuose, išlaikydami lietuviškumą, bet čia gimęs jaunimas jau maža lietuviškai tekalba ir tolsta nuo savo tėvų tradicijų.
XX a. pradžioje veikė atžymėtinos draugijos: 1908 Buenos Aires Uoselio įkurtoji Diego Dr-ja, kuri šiuo vardu veikė ligi 1914. Pagrindiniu uždaviniu laikė kelti lietuviškumą: išrašinėjo lietuvišką spaudą, r'engė vaidinimus ir gelbėjo lietuviams patekusiems į vargą. 1914 persiorganizavo į Literatūros kuopą, kuri ilgainiui pateko bolševikų įtakon. 1909 Rosarlo įsisteigė Krivų Krivaitis ir šiuo vardu veikė ligi 1912 VII 30. Turėjo įsteigęs lietuviškų knygų bibliotekėlę. Vėliau pakeitė savo vardą ir paliko savišalpos draugija •— Aušros žvaigždė. Dar prieš I Pasaulinį karą Cordoboje veikė Neptūnas.
A. L. kolonijų istorijoje po I Pasaul. karo pradėjo organizuotis bolševikai, kurdami savo partijos padalinius, leisdami savaitraštį Rytojų (vėliau Momentą ir Tėvynę), varydami smarkią agitaciją, suklaidindami nemaža lietuvių. Jiems netiesiogiai šioje akcijoje talkininkavo anarchistų dvisavaitinė Darbininkų Tiesa.
Avellanedos Aušros Vartų parapijos bažnyčia